Nuo pasiturinčių miestiečių portretų, įstabių Vilniaus panoramų iki basakojų valstiečių, arklių traukiamų vežimų su miltais, žąsimis ir verbomis – tokie prieš 100 ir daugiau metų nuotraukose užfiksuoti vaizdai tapo neįkainojama Lietuvos istorijos ir kultūros dalimi.
Prancūzijos mokslo akademijos posėdyje 1839 m. sausio 7 d. pristatyta dagerotipija – Louis Jackues’ui Mandé Daguerre’ui pirmajam pavyko užfiksuoti mus supantį pasaulį. Jau po mėnesio, vasario 14 d., žinia apie fotografijos išradimą pasiekė ir Vilnių.
Gali būti, kad vos po pusmečio ši technikos naujovė atsidūrė mūsų šalyje. Architekto Bolesławo Podczaszyńskio atsiminimuose rašoma apie kunigaikščio Ludwigo Wittgensteino vaikų guvernantą Marcillacą, fotografavusį dagerotipine kamera Verkių rūmus 1839 m. vasarą. „Deja, negalime patvirtinti to fakto, nes jis neužfiksuotas kituose šaltiniuose“, – sako Dainius Junevičius, vienas kompetentingiausių ankstyvosios Lietuvos fotografijos tyrinėtojų.
Pirmieji dagerotipininkai Lietuvoje pasirodė apie 1843-iuosius – jie keliaudami iš Varšuvos ir Karaliaučiaus į Sankt Peterburgą stabtelėdavo Vilniuje ar Kaune. Carinės Rusijos Šiaurės vakarų krašto centras Vilnius neatsiliko nuo tuomečių Europos didmiesčių: Paryžiaus madų žurnalus vilnietės sklaidydavo jau po savaitės, auloje žmonės ėjo žiūrėti pro mikroskopą į vandens lašą, pasirodė pirmieji dagerotipai.
