

Kas žino, galbūt kartą atsisakęs Holivudo režisieriaus siūlymo rašyti scenarijų filmui apie ES ambasadorių Kabule, Vygaudas Ušackas prie šios idėjos dar grįš. O kol kas Agnei Žemaitytei jis papasakojo, kodėl ką tik pasirodžiusios savo knygos „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“ jis nusprendė nepildyti pasaulį šiomis dienomis drebinančių įvykių komentarais.
– Jei prisiminimų knygą baigtumėte ne savo 60-mečio dieną, o šiandien, joje greičiausiai būtų papildomas skyrius?
– Iš tiesų norėjau užbaigti knygą per savo jubiliejų, kurį minėjau 2024-ųjų gruodžio 16 d. Svarsčiau, ar aktualizuoti ją dėl Donaldo Trumpo sudrebinto pasaulio ir iki šiol galiojusių taisyklių perrašymo, bet nusprendžiau to nedaryti, nes tai nėra dabartinės politikos komentarų knyga, o labiau istorinė retrospektyva. Pernai liepą po daugybės susitikimų su amerikiečiais, D. Trumpo komandos nariais ir kitais, savo komentare 15min.lt rašiau, kad Europa turi ruošti naują sutartį su D. Trumpo Amerika. Diplomatijoje svarbiausia yra menas organizuoti, formuoti ir vykdyti užsienio politiką efektyviai reiškiant valstybės interesus. Mes kartais sureikšminame „vertybinį“ Lietuvos užsienio politikos aspektą, bet ji gerokai pragmatiškesnė. Kaip sakydavo Winstonas Churchillis, valstybė neturi nei amžinų draugų, nei priešų, ji turi tik amžinus interesus. Amerikos interesų perskirstymas į Ramiojo vandenyno pusę nuo pat Baracko Obamos buvo aiškus signalas, kad laikai keičiasi, ir Lietuvai reikia vadovautis labai aiškiai apibrėžtais valstybiniais interesais. Lietuvos diplomatų ir politikų uždavinys – tuos interesus nuosekliai, sumaniai, išradingai įgyvendinti. Tai knygoje ir parodžiau per kelią, kurį nuėjau su Lietuva, mums stojant į ES ir NATO.
– Ar turite knygą, kuri jums atrodo savotiškas memuarų etalonas?