Jis – buvęs Latvijos švietimo ir mokslo ministras, Saeimos narys, o dabar – meno kolekcininkas ir parodų kuratorius. Jau vien šie Mario Vitolo biografijos punktai žada įvairiapusį pokalbį. Naujausios jo kuruojamos parodos „Parafrazės“ „Vartų“ galerijoje kontekste IQ kultūros žurnalistė Ieva Rekštytė svečio klausinėjo apie pasirinkimus gyvenime ir mene.
Vaikštinėjame po naujausią jūsų parodą „Vartų“ galerijoje, nors jei šis interviu būtų sutartas prieš 15 metų, būtume kalbėjęsi jūsų kabinete Švietimo ir mokslo ministerijoje. Kokiomis aplinkybėmis nusprendėte palikti politiką ir pasukti į meno pasaulį?
– Kai prieš 13 metų savo iniciatyva nusigręžiau nuo politiko, draugai juokavo, kad labiausiai pasiilgsiu interviu su žurnalistais, tykančiais prie mano kabineto durų. Tačiau jie smarkiai klydo (juokiasi). Iš tiesų viskas gana paprasta: politika buvo pirmoji mano profesija, kuratorystė – antroji ir man daug įdomesnė. Turiu pripažinti, kad būdamas politiku menu nesidomėjau, nes tiesiog nebuvo kada. Kalbu ne tik apie laiko neturėjimą savo interesams ar pomėgiams, bet neretai ir šeimai. Tai turbūt ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl palikau šią sritį. Tai padaręs gavau laiko ne tik artimiausiems žmonėms, bet ir menui, kuris tapo tikra aistra. Tai antras geriausias sprendimas mano gyvenime po vedybų.
Įsitraukęs į meno kolekcionavimą ryžotės dar kartą tapti studentu ir mokotės filosofijos. Kodėl ne meno istorijos?
