Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.



Notice: Trying to get property of non-object in /home/alfa/subdomains/iq/straipsnis.php on line 826
Rūmų kalėjime
Viktorija Vitkauskaitė
Scenografiniai sprendimai paryškina pagrindinį pjesės konfliktą. (Martyno Siruso nuotr.).

Nors spektaklis „Marija Stiuart“ narplioja dviejų karalienių likimus, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro scenos erdvė neprimena ištaigingų rūmų.

Tai – dėsninga režisieriaus ir scenografijos autoriaus Artūro Areimos žvilgsnio tąsa: juk ir abi pagrindinės veikėjos jam pirmiausia yra ne valdovės, ne titulų savininkės, bet paprastos moterys.

Friedricho Schillerio dramoje „Marija Stiuart“ veiksmas sukasi apie dvi garsias monarches – Anglijos karalienę Elžbietą ir Škotijos valdovę Mariją Stiuart. Jų konfliktas pastarajai baigiasi mirties bausme. Tačiau Mariją Stiuart šis nuosprendis išvaduoja iš žmogiškųjų nuodėmių ir suteikia atgailos malonę. O varžovę nubaudusi Elžbieta lieka savo gyvenimo įkaitė, kurią įkalino nevisavertiškumo kompleksai ir visai netrokštama valdžia. Toli nuo karališkosios estetikos nutolę scenografiniai A. Areimos sprendimai paryškina pagrindinį pjesės konfliktą – ambicijų, valdžios ir žmogiškumo bei paprastumo kovą.

2017 01 09 14:34
Spausdinti