Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, dalydamasi savo kultūrinio gyvenimo atradimais, daug dėmesio skiria istorijai ir pažinčiai su kitomis kultūromis.

Mathias Énardas, „Kompasas“. Skaitydama šį Goncourt’ų premija apdovanoto prancūzų rašytojo romaną jaučiausi lyg medituodama, nešama lengvai banguotos jūros į vis paslaptingesnius Rytų ir Vakarų muzikų, filosofų, rašytojų, menininkų, mokslininkų, keliautojų pasaulius ir žmogaus vidinio pasaulio vandenynus. Ši knyga – tai neišsipildžiusios meilės istorija, kelionė po svarbiausius muzikologo ir orientalisto Franco Riterio gyvenimo įvykius, kuriuos jis prisimena vieną bemiegę naktį savo namuose Vienoje, kankinamas paslaptingos ligos ir mylimosios Saros ilgesio. Kartu su Francu ir Sara esame nubloškiami į Artimuosius Rytus – Stambulą, Alepą, Damaską, Teheraną – ir turime progą geriau pažinti ir suvokti labai komplikuotus Rytų ir Vakarų santykius. Tai kartu ir neišsemiamas žinių apie Rytus lobynas, atidesnį skaitytoją priverčiantis paieškoti papildomos informacijos. Eruditas, persų ir arabų kalbų žinovas M. Énardas siekia subtiliai atskleisti nepaneigiamą Rytų kultūros įtaką vakarietiškajai ir nuginčyti islamofobų skleidžiamą mintį apie musulmonų tamsumą ir necivilizuotumą. Su šia knyga neabejotinai patirsite skaitymo malonumą, vertimas į lietuvių kalbą nepaprastai turtingas, reikia padėkoti puikiai vertėjai Violetai Tauragienei, 2014 m. apdovanotai „Vertėjo krėslo“ premija.

„Štiselis“ (Shtisel). Šis serialas labai tinka priverstinai ar savo noru įstrigusiems namie, nes garantuoja daug valandų įtraukiančio žiūrėjimo. Šiuo metu sukurti du sezonai po 12 serijų. Tai serialas apie ultraortodoksų žydų bendruomenės gyvenimą šiandieniame Izraelyje. Serialas labai sudomino dėl dviejų priežasčių. Pirma jų – pažintinė. Sekdami Jeruzalėje gyvenančios žydų šeimos, pavarde Shtisel, kasdienį gyvenimą ir universalius iššūkius (artimojo mirtis, šeimyniniai konfliktai, meilė, vedybos, santykiai su vaikais, pasirinkimas atsiduoti menui ar dirbti normalų darbą ir pan.), turime galimybę pamėginti suprasti, kaip moderniame, kosmopolitiniame pasaulyje gyvena labai uždaros religinės bendruomenės ir kaip joms pasiseka išsaugoti savo savitumą. Kita priežastis – asmeniškesnė. Shtisel šeima yra litvakai. Seriale tai gražiai atsiskleidžia ir per kalbos vartojimą – kalbėdamiesi tarpusavyje vyriausieji šeimos nariai vartoja jidiš, o jaunimas besupranta tik vieną kitą žodį. Litvakiški motyvai seriale mane labiausiai suintrigavo, buvo įdomu sekti tam tikrus personažų bruožus, kurie puikiai pažįstami ir mūsų miestiečių inteligentų šeimoms (stipri moteris ir jos vaidmuo priimant svarbiausius šeimos sprendimus, siekis bet kokia kaina išlaikyti orumą ir neparodyti silpnumo ir pan.). Tai dar kartą liudija, kad ilgus šimtmečius mes gyvenome kartu ir kultūriškai esame labai artimi.