„Tūkstančio laipsnių linkėjimai iš šaltosios Islandijos“, – po interviu savo knygoje Viktorijai Vitkauskaitei užrašo vienas garsiausių šių laikų islandų rašytojų, literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ svečias Hallgrímuras Helgasonas. Karštų įvykių ir šalto ironijos dvelksmo kontrastų kupinas ir jo romanas „1000° moteris“.
– Nors sakoma, kad apie knygą nereikia spręsti iš jos viršelio, noriu pradėti būtent nuo jo. Visų jūsų romano „1000° moteris“ leidimų viršelyje – rūkanti žilagalvė. Kokia šios nuotraukos atsiradimo istorija?
– Tiesą sakant, nieko apie tą moterį nežinau. Ši nuotrauka paimta iš švedų fotografijų duombazės, o ją surado ir atrinko vokiečių leidėjai. Tame procese nedalyvavau. Pirmą kartą pamatęs šią nuotrauką buvau kiek skeptiškas. Man atrodė, kad moteris joje pernelyg stilinga, taip pat šiek tiek vyriška. Kažkas manęs kartą net paklausė, ar čia ne Karlas Lagerfeldas (juokiasi).
– Tačiau romano herojė Herbjorga ilgo gyvenimo pabaigoje padarė tokią išvadą: jei moteris nori išgyventi šiame pasaulyje, jai reikia tapti vyru. Ar rašydamas radote atsakymą, ko iš tiesų reikėjo žmogui, kad jis ištvertų jūsų aprašytus juodžiausius praėjusio šimtmečio įvykius?
