Nors Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) pastatas jau uždarytas rekonstrukcijai, pirmoji sezono premjera jau įvyko. Režisierius Jo Strømgrenas apie spektaklį „Durys“ su Laura Čiginskaite kalbėjosi dar prieš pristatant jį žiūrovams.
– Tai buvo teatro apibrėžta tema, atsižvelgiant į sezono repertuarą. Dažnai tai erzina, mėgstu turėti visišką laisvę rinktis temas ir kurti tai, kas man įdomu, tačiau šįkart pasiūlymas sutapo su mano interesais. Migracija visada buvo opi problema, tačiau pastaruoju metu ji vis labiau patraukia žmonių dėmesį ir kelia klausimus: kodėl jie išvyksta? Kodėl keičia vietas?
Žinoma, kiekvienas atėjęs į teatrą norėtų žinoti, apie ką spektaklis, kur vyksta veiksmas. Bet „Durys“ nėra nei apie Siriją, nei apie Lietuvą. Siekiu kalbėti apibendrintai. „Durys“ yra asociatyvi kelionė per tai, kas skatina žmones norėti būti kur nors kitur. Žmonės nemigruoja tik todėl, kad kažkur žolė žalesnė, dažnai yra rimtų priežasčių pakeisti savo gyvenimo būdą ir iškeliauti.
– Toks mano galvojimo būdas. Manau, kad tai susiję ir su mano karta, požiūris į humorą bėgant laikui keičiasi. Kai kurie pašiepiami dalykai yra jautrūs. Pavyzdžiui, Lietuvoje geriau nejuokauk apie karą, žydus, seksualinius dalykus, katalikus – daugybė apribojimų, kuriuos sukuria ne politinė cenzūra, bet mes patys. Aš, svečias, galiu mesti iššūkį, truputį provokuoti arba pradėti juokauti, tai visada šiek tiek pastumia ribas. Manau, kad humoras yra puikus autobusas, kuris gali nuvežti žmones į įvairias vietas ir kartais yra efektyvesnis nei rimtumas.
