Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Stop kadras: Raimondas Vabalas
Jolita Dimbelytė-Mchichou
Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.
Kadras iš filmo "Ties riba".

Režisierius piktinosi kritikų primestomis etiketėmis ir prie savųjų filmų žanro prašė nurodyti jo vardą ir pavardę. Lietuvos literatūros ir meno archyvo archyvarė Jolita Dimbelytė-Mchichou vardija juostas, iš kurių sumūryti lietuviškojo kino meno pamatai.

Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.
Kadras iš filmo „Marš, marš, tra-ta-ta“.

1964 m. „Marš, marš, tra-ta-ta“

Pirmo spalvoto lietuviško filmo, sukurto pagal principą „kinas kine“, scenarijų parašė Georgijus Kanovičius, Ilja Rudas-Gercovskis ir pats režisierius R. Vabalas. Nesutariančios šalys kaimynės – Centija (Lietuva) ir Grošija (Lenkija) – įsivelia į dar vieną karinį konfliktą. Sumaištimi pasinaudojusi didesnė Kruplando valstybė pasiunčia armiją ir susidoroja su abiejų kaimynių gyventojais. „Scenarijus rodo, kaip besipešančius du mažus šunyčius suėda didžiulis šuo“, – tuomet sakė prozininkas Vytautas Rimkevičius. „Dar nė vienas scenarijus manęs taip nesujaudino kaip šis. O kai perskaičiau finalą, buvau pritrenktas. Jis nepaprastai puikus, nelauktas, netikėtas, turintis didelę prasmę“, – vertino kolega režisierius Marijonas Giedrys. Vis dėlto filmas-pamfletas neįtiko to meto kritikams. Juostoje vaidinęs Donatas Banionis svarstė, kad darbas nesulaukė sėkmės, nes kūrėjai „darė juoką“. R. Vabalui labiausiai priekaištauta, kad jis neatsižvelgė į Lietuvos kino studijos Meno tarybos pastabas, tačiau, kaip vėliau tvirtins jo bendražygiai, cenzūros spaudžiamas režisierius liko neparsidavęs ir nepasidavęs.

2017 01 09 15:00
Spausdinti