Sugrįžimas
Viktorija Vitkauskaitė
Po 25 metų Oskaras Koršunovas naująja premjera keliauja į savo pradžią – prie oberiutų (unikalios rusų avangardistų grupės) kūrybos, nuo kurios pradėjo režisieriaus karjerą. Ratas apsisuko, tik ar iš tiesų įmanoma kur nors apskritai grįžti, ypač kūryboje? Apie tai ir kitas sezono naujienas su režisieriumi kalbėjosi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
– Sausio pabaigoje bendradarbiaujant OKT / Vilniaus miesto teatrui ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui pristatėte „Jelizavetą Bam“ pagal Danijilą Charmsą. Kodėl grįžtate prie oberiutų?
– Giliai širdyje ir nebuvau nuo jų nutolęs. Su oberiutais formavosi mano teatro principai, kurie visada buvo su manimi. Tik laukiau momento, kada galėsiu grįžti. Mano teatrinių kelionių horizontai buvo labai platūs: nuo Čechovo, Shakespeare’o iki šiuolaikinės dramaturgijos. Mūsų teatro simbolis yra ratas. Dabar tas ratas savotiškai apsisuko – lygiai prieš 25 metus pasirodė pirmasis mano spektaklis „Ten būti čia“ pagal D. Charmsą.
– Ar pats naujausią spektaklį traktuojate kaip sugrįžimą?
2015 02 12 09:10
