Lietuvos dizaino apdovanojimai kelia klausimų, kas juose vertinama – galutinis produktas ar realybėje nebūtinai įgyvendinama idėja
Dizainas Lietuvoje išgyvena pakilimą. Dar prieš kelerius metus vykdavo vos kelios dizaino mugės, o dabar jų negalima atsiginti. Kiekvienas produktas, žiniasklaidos priemonė, festivalis kuria savo vizualinį identitetą ir juo bando pritraukti kuo daugiau vartotojų. Kuo originaliau perduota vizuali žinutė socialiniuose tinkluose tapo kur kas svarbesnė nei gerai parašytas tekstas. Mūsų grafinių dizainerių darbai puošia „The New York Times“, „The New Yorker“, „Variety“ žurnalus, o Lietuvoje sukurtomis „Lava Drops“ gitaromis groja Jackas White’as ir kiti žymūs muzikantai.
Augant nacionaliniam dizainui, Lietuvoje atsirado ir dizaino apdovanojimai – 2011 m. Dizaino inovacijų centras įsteigė „Jaunojo dizainerio prizą“, o nuo 2012 m. Lietuvos dizaino forumas organizuoja apdovanojimus „Geras dizainas“. Tačiau skirtingai negu, pavyzdžiui, „Jaunojo tapytojo prizo“ (JTP) apdovanojimuose, dizaino srityje dažnai vertinamas ne galutinis į rinką paleistas produktas, bet jo koncepcija. Tad kyla klausimas, koks tikslas apdovanoti kūrėją, jeigu jo darbas liks tik gražiai pristatyta idėja?
Šiuo atveju labiausiai norėtųsi sugretinti JTP ir JDP ne tik dėl to, kad jų pavadinimai beveik identiški. Sprendžiant iš jų pavadinimų, abiejų tikslas yra pagerbti geriausius jaunuosius kūrėjus: JTP – Baltijos regione, o JDP – šalies mastu. Tačiau į JTP aplikuoti gali visi dailininkai iki 30-ies, o į JDP – baigiantys bakalauro ir magistro studijas. Tad šie apdovanojimai tampa papildomu studijų baigimo priedu – gauni ne tik diplomą, bet ir viešą įvertinimą. O JTP visiškai atsietas nuo mokslo įstaigų. Tačiau ir tapytojams skirtas konkursas orientuojasi į baigiančius arba neseniai meno studijas baigusius studentus, teigiant, kad tai yra pažeidžiamiausia kūrėjų grupė. Todėl ir JTP, ir JDP organizatoriams svarbu motyvuoti jaunus kūrėjus.
