Valdovų rūmų muziejaus archyvasPastaraisiais metais šalies kultūros įstaigas palietė nemažai permainų: apribotos vadovų kadencijos, paskelbtos nemokamo lankymo dienos, apkarpytos išlaidos ūkinėms reikmėms, priimtas Mecenatystės įstatymas. Kaip visa tai palietė vieną didžiausių muziejų – Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, su įstaigos direktoriumi dr. Vydu Dolinsku kalbėjosi IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė.
– 2019-ųjų kovą buvote išrinktas vadovauti Valdovų rūmų muziejui naujai penkerių metų kadencijai. Kaip apskritai žvelgiate į šią naujovę, kai nacionalinių kultūros įstaigų direktoriai skiriami ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės?
– Žvelgiu kritiškai. Politikai įvedė tokią sistemą remdamiesi tarsi europine patirtimi ir kitomis praktikomis, pavyzdžiui, taikomomis aukštosiose mokyklose ar mokslo institutuose, bet tai nėra visiška tiesa. Visų pirma, tarptautinių praktikų yra įvairių. Tokia konkursų ir ribotų kadencijų sistema (tiesa, kiek liberalesnė) jau buvo įvesta Lenkijoje ir nepasiteisino, todėl šiuo metu ten įstaigų vadovus skiria kultūros ministras. Antra, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų rektoriai, dekanai, institutų direktoriai, baigę šią administracinę veiklą, grįžta toliau profesoriauti ar dirbti katedros vedėjais. O bibliotekų, teatrų, muziejų vadovų atveju tai dažnai reiškia išmetimą į gatvę. Ar Lietuva išties tokia turtinga, kad gali sau leisti į gatvę išmesti aukšto lygio specialistus?
– Manote, jog rinka pernelyg maža, kad kadenciją baigę vadovai susirastų kitą darbą pagal savo kompetencijas?
