Projektą „Jaunojo tapytojo prizas“ (JTP) šiemet lydi ir jo iniciatoriaus, dailininko Vilmanto Marcinkevičiaus ankstyvųjų darbų paroda. Su menininku IQ kultūros redaktorė Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie tapybos evoliuciją, paramą jaunimui ir naują patirtį pašnekovo gyvenime – Danijos bažnyčiai skirtus kūrinius.
– Personalinėje parodoje „Peržengti ribą“ eksponuojami jūsų paveikslai, sukurti iki 30-mečio. Ar ši sukaktis žymėjo tam tikrą ribą jūsų kūryboje?
– Ne, man ta riba atėjo daug anksčiau, kaip turbūt ir daugeliui tapytojų. Jei esi aktyvus, turi ryžto ir drąsos transliuoti savo idėjas, lūžis įvyksta dar studijų metais ar vos jas baigus. Visgi daug kur pasaulyje jaunu laikomas menininkas iki 35-erių. Organizuodami JTP mes šią ribą šiek tiek paankstinome ir leidžiame dalyvauti ne vyresniems kaip 30-ies tapytojams.
Šiemet projektas švenčia dešimtmetį. Todėl bendražygei, menotyrininkei Julijai Dailidėnaitei kilo mintis surengti ir mano jaunystės kūrybos parodą. Idėja man pasirodė įdomi. Kai kuriems paveikslams jau beveik 30 metų: vadinasi, spėjo užaugti ne viena menininkų karta, kuri tų kūrinių gyvai nėra mačiusi.
