22-ejus metus trukusi Michailo Baryšnikovo ir Josifo Brodskio draugystė scenoje transformavosi į spiritizmo seansą. Viktorija Vitkauskaitė domisi, kokie kontekstai supa netrukus Lietuvą pasieksiančio spektaklio gimimą.
Elektroninių laiškų su M. Baryšnikovo atsakymais tenka kiek luktelėti. Turbūt panašiai užtruktų sulaukti ir ranka rašyto atviruko iš Niujorko, kur daug dešimtmečių gyvena pats baleto artistas ir iš kur trapiai mudviejų komunikacijai diriguoja jo vadybininkė. Į visas mano laiško užklausas, prasidedančias „ar atsimenate?“, jis leidžiasi santūriai, be ilgų išvedžiojimų. Netrukus sulaukiu dar vieno laiško – kai kur savo prisiminimus ir pamąstymus jis visgi nutarė papildyti.
Dar ankstesni menininko interviu beveik be išimčių patvirtino plepėti nemėgstančio žmogaus įspūdį. Žinantys apie M. Baryšnikovą bent šiek tiek daugiau nei vienas jo vaidmuo televizijos seriale „Seksas ir miestas“ paprastai žino ir tai, kad šis Rygoje gimęs baleto artistas interviu neduoda rusiškai ir nesikalba su rusų žurnalistais (nors šia savo tėvų kalba skaito poeziją ir bendrauja su draugais). Taip pat atsisako gastroliuoti Rusijoje ir nebekalba apie lemtingą gyvenimo posūkį, dėl kurio iki šiol vadinamas vienu garsiausių Sovietų Sąjungos bėglių.
Paauglystėje iš gimtosios Rygos M. Baryšnikovas išvyko mokytis šokio meno į tuometį Leningradą. 1974-aisiais, su trupe gastroliuodamas Toronte, padedamas draugų jis pasinaudojo proga ištrūkti iš už geležinės uždangos. Ilgai kurptas planas paskutinę minutę vos nežlugo: kelionėje artistus lydintys saugumiečiai jau stūmė M. Baryšnikovą sėstis į autobusą. Bet susispietę autografų prašantys gerbėjai atskyrė artistą nuo jį stebinčių „sargų“, ir šis puolė bėgti. Pasislėpti pavyko (automobiliu tuoj pat buvo išvežtas į vieną ūkį toli už miesto), tačiau sovietai nepasidavė. Maskva kreipėsi į Kanados vadovus ir reikalavo pasimatymo tête-à-tête; net žadėta, kad incidentas „neturės jokių pasekmių“, jei M. Baryšnikovas bus tuoj pat sugrąžintas. Vis dėlto rusų lūkesčiai neišsipildė. Sovietų Sąjungoje kurį laiką skleistą melą, esą baleto žvaigždė Kanadoje prisiglaudė trumpam ir netrukus grįš į gimtąją respubliką, teko tyliai užgniaužti patiems jo autoriams. O M. Baryšnikovas, neilgai šokęs Kanadoje, netrukus persikėlė į Niujorką, kur jo žvaigždė įsižiebė visu ryškumu. Jis dirbo „New York City Ballet“, vėliau tapo neatsiejama „American Ballet Theatre“ istorijos dalimi, o savo talentu iki šiol lyginamas su tokiais baleto pasaulio vardais kaip Rudolfas Nurejevas bei Vaslavas Nižinskis.
