Trys Kauno rajono miesteliai – Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio – jau trečius metus gali didžiuotis kurortinės teritorijos statusu. Čia apribota tarši veikla, daugėja paslaugų, o kartu didėja ir turistų srautai.
Seniausia Lietuvoje – Kulautuvos – poilsiavietė buvo garsi jau apie 1880 m., kai vietos gyventojai buvo įpratę savo trobas vasarai užleisti poilsiautojams, kurių dauguma buvo Kauno žydai.
Pirmojo pasaulinio karo metais į išskirtines ūksmingame pušyne įsikūrusios Kulautuvos gamtos sąlygas dėmesį atkreipė vokiečiai. Jie planavo čia įrengti pasaulinio garso kurortą ir nuo Kauno iki Kulautuvos nutiesti tramvajaus liniją.
1929 m. oficialiai atidaryta pirmoji Kulautuvos sanatorija sukėlė miestelyje tikrą bumą. Tai buvo iš Babtų kilusio žydų tautybės gydytojo Ovsiejaus Portnovo įstaiga, vėliau išsiplėtusi iki aštuonių pastatų. 1933 m. Kulautuvai suteikus kurorto statusą, prasidėjo miestelio klestėjimo etapas. Kurorto direktoriaus pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko rūpesčiu sutvarkytas paplūdimys, įrengta antroji garlaivių prieplauka. Maudyklės ir paplūdimiai suskirstyti į tris dalis: vyrų, moterų ir bendrus. Vyrų ir moterų maudyklėse 7–10 val. leista būti be maudymosi kostiumėlių.
