Ramūnas Karbauskis socialdemokratams tiesiog iš po nosies nuviliojo geidžiamiausią politinį jaunikį Saulių Skvernelį. Socialdemokratai buvo įsitikinę, kad populiarusis vidaus reikalų ministras sustiprins jų partiją ir galės atnešti vieną kitą mandatą būsimuose Seimo rinkimuose. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovo kerai pasirodė esą stipresni.
S. Skvernelio pasirinkimas gali būti pati svarbiausia rinkimų kampanijos naujiena, kuri pakeis visą ligšiolinę politinę pusiausvyrą. Galima net prognozuoti, kad tai lems ir būsimą koaliciją rudenį. Iki šiol į LVŽS galimybes perlipti 5 proc. rinkimų barjerą žiūrėta atsargiai. S. Skvernelis tai pavers garantuotu faktu.
Pastaruoju metu R. Karbauskis ramiai, bet užtikrintai stiprino savo populiarumą ir vis kopė aukštyn reitingų laipteliais. Per maždaug metus jo populiarumas išaugo dvigubai, o sudėjus teigiamus ir neigiamus vertinimus, jis yra trečias geriausiai vertinamas politikas šalyje. Šis populiarumas labiausiai siejamas su nuosekliu kultūros projektų rėmimu ir demonstruojama kova su alkoholizmu. Siautėjančių girtuoklių pastaruoju metu sukeltos rezonansinės tragedijos verčia visuomenę atsigręžti į tuos, kurie kviečia gyventi be svaigalų. Visuotinio korupcijos ir politinio dviveidiškumo fone R. Karbauskis netikėtai tampa politiku, nesiveliančiu į purvinus politikos žaidimus ir daugumai rinkėjų nekeliančiu neigiamų jausmų.
S. Skvernelio apsisprendimas gali būti kaip užtvankos atidarymas ir kitiems visuomenėje žinomiems veikėjams, kurie užsinorės dalyvauti rinkimuose. Apie tai jau paskelbė buvęs premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas ir gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga. Kaip tik tokių žmonių, kurie būtų žinomi ne tik viename rajone ar miestelyje, labiausiai ir trūko partijai, ilgą laiką negalėjusiai išlipti iš vietos savivaldos politikos lygmens.
R. Karbauskio ir S. Skvernelio tandemas pretenduoja tapti ta auksine partija, kuri galiausiai ir nulems – dešinioji ar kairioji Vyriausybė mūsų laukia po Seimo rinkimų.
Kylantys LVŽS reitingai atkreipė ir didžiųjų partijų dėmesį. Jų lyderiai jau pradeda suvokti, kad ši politinė organizacija greičiausiai taps itin svarbi, kai reikės dėlioti galimas koalicijas po rinkimų. Todėl nenuostabu, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis suskubo pasveikinti S. Skvernelio pasirinkimą ir išreiškė lūkestį, jog ateityje „sutars“.
Konservatoriams LVŽS stiprėjimas atveria galimybes grįžti į valdančiųjų partijų žaidimą. Galima tikėti reitingais, galima ne, bet realybė tokia, kad tik iš dviejų dešiniųjų politinių jėgų – konservatorių ir liberalų – daugumos Seime nesulipdysi net ir sulaukęs didelės sėkmės rinkimuose. Todėl trečios potencialios partijos konservatoriams verkiant reikia. Tikėtasi, kad buvęs konservatorius Naglis Puteikis suburs naują politinę jėgą, tačiau jis tik blaškosi pramoginėse TV laidose. Todėl LVŽS kaip papildomas svarelis padėtų konservatoriams ir liberalams nusverti koalicijos svarstykles į dešiniąją pusę.
Kita vertus, lygiai taip pat LVŽS galėtų būti kviečiama į koaliciją su socialdemokratais. Šiems tokiu atveju nebereikėtų teptis rankų, derantis su Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ likučiais, jei tokių vis dar būtų po rinkimų. Itin kategoriškų ideologinių nuostatų neturinti LVŽS gali tapti patraukli bet kuriai politinei organizacijai. Kitaip tariant, R. Karbauskio ir S. Skvernelio tandemas pretenduoja tapti ta auksine partija, kuri galiausiai ir nulems – dešinioji ar kairioji Vyriausybė mūsų laukia po Seimo rinkimų.
Vis dėlto LVŽS šlovės valanda nėra visiškai be šešėlių. Keista, kad net didžiųjų partijų politikai, pasmailinę liežuvius, nebekalba apie tai, jog LVŽS gretose yra abejotinos reputacijos žmonių ir neaiškių interesų. Pavyzdžiui, Pranciškus Šliužas buvo pagrindinis vėliavininkas, skelbęs „šventąjį karą“ su ketinimais užsieniečiams parduoti žemę ir dėl to rengęs referendumą 2012 m. Šis nepavyko, žemės pardavimas užsienio piliečiams buvo įteisintas, tačiau taip suvaržytas, kad net patys lietuviai sunkiai gali įvykdyti visas būtinas sąlygas. LVŽS vicepirmininkas Tomas Tomilinas ne mažiau aktyviai priešinosi bet kokiems skalūnų dujų paieškos projektams ir šioje kovoje nevengė patirties semtis iš Latvijos rusų partijų narių, kurie į savo renginius kviesdavosi tiek jį patį, tiek socialistą Algirdą Paleckį. Bronio Ropės padėjėju Europos Parlamente dirbantis T. Tomilinas yra vienas aktyviausių priešininkų pasirašyti JAV ir ES transatlantinės prekybos sutartį – tai visiškai priešinga pozicija tai, kurią remia Lietuvos Vyriausybė ir didžiosios politinės organizacijos. Tad vadinamoji auksinė partija nėra tokia jau švelni ir pūkuota. Augant jos ambicijoms gali stiprėti ir iki šiol po partijos provincialumu slėpęsi keistuoliai ar neaiškių interesų veikėjai. Tik jų atsikračiusi LVŽS taptų solidžia nacionalinio lygio žaidėja.
