Neretai susidaro įspūdis, kad politikų kreipimaisi į teisėsaugą tėra viešųjų ryšių kampanijų sudedamoji dalis. Jiems svarbu parodyti susirūpinimą dėl tikros ar tariamos problemos ir, be abejo, paraginti principingai ištirti tam tikrus įvykius, surasti kaltus. Tyrimų ar patikrinimų rezultatas jiems yra tik antraeilis dalykas. Taip sudaromas įspūdis, kad į problemą reaguojama nedelsiant, nelaukiant, kol teisėsauga „susipras pati“.
Štai ir turime politikų kreipimųsi, pavyzdžiui, į prokuratūrą pradėti baudžiamuosius tyrimus dėl oponentų paimtos namo paskolos, galbūt tautinę nesantaiką kurstančio muzikos kūrinio teksto ar „barbariškai nugenėtų medžių“ upės krantinėje. Pagal galiojančius įstatymus gavusi tokį, pavadinkime, pranešimą, teisėsaugos institucija turi reaguoti. Neretai, siekiant priimti vienokį ar kitokį sprendimą, atliekami įvairūs veiksmai: renkama informacija, dokumentai, jie analizuojami. Kiekvienu atveju reikia parengti atsakymą besikreipiančiajam, o jam įstatymai dar ir suteikia teisę tokį sprendimą apskųsti.
Prokuratūra ar bendriausia prasme teisėsauga gautą informaciją visų pirma vertina vadovaudamasi baudžiamąja teise. Pavojinga pilietinei visuomenei formuotis, jeigu net menkiausi pažeidimai nagrinėjami sunkiausios teisinės atsakomybės formos, t. y. baudžiamosios, kontekste. Tai nenormalu, nes valstybės bendruomenės nariai skatinami ne siekti taikiai spręsti iškilusias problemas, ieškoti sprendimų ar kompromisų, o kiekvienu atveju rasti kaltus.
Kokie gali būti tokių procesų rezultatai? Turintys priimti svarbius ir rizikingus sprendimus atsisakys tai daryti arba juos bus priversti skelbti tik kolektyviai, kad mažiau rizikuotų atsidurti teisėsaugos tyrimo taikiklyje, nes išliks tikimybė, jog kas nors iš oponentų paprašys ištirti, ar valdininko, politiko veiksmuose nėra piktnaudžiavimo, turto švaistymo požymių.
Dar didesnę riziką kelia teisėsaugos kompromitavimas visuomenės akyse, tarsi policija ar prokuratūra turėtų kiekvienu atveju pateikti savo išvadas dėl visko, kas neaišku besikreipiančiajam. Pranešimas teisėsaugai apie nusikaltimą visų pirma turėtų būti įvertintas paties besikreipiančiojo, juolab jei jis yra politikas – asmuo, turintis realias galimybes pagal įstatymą papildomai gauti informacijos, pasikonsultuoti ir tik tuomet kreiptis pagalbos į teisėsaugą.
Vienas būdų subtiliai sutramdyti mėgstančius kreiptis į teisėsaugą galėtų būti tyrimo išlaidų viešinimas. Taip visuomenė sužinotų, kiek konkrečiai kainavo vienas ar kitas tyrimas ar patikrinimas šalies biudžetui ir koks rezultatas už šias lėšas pasiektas. Tai priverstų atsakingiau elgtis tiek mėgstančius apkrauti teisėsaugą darbu, tiek pačią instituciją siekti rezultato.
Griežtinant bausmes lengvai renkami politiniai taškai, tačiau rezultatas gali labai nuvilti.
Kitas politikų „gero tono“ ženklas yra siūlymai griežtinti bausmes dėl teisės pažeidimų kaskart atsitikus tragiškam ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusiam įvykiui. Taip siekiama sustiprinti tarp šalies gyventojų vyraujančią nuostatą, kad tik griežtos bausmės (pirmiausia, laisvės atėmimo) asmenis gali atgrasyti nusikalsti. Deja, taip tikrai nėra.
Griežtinant bausmes lengvai renkami politiniai taškai, tačiau rezultatas gali labai nuvilti. Ar visuomenė laimės, jei pirmą kartą dėl mokesčių vengimo teisiamas verslininkas gaus realią laisvės atėmimo bausmę, nors visą padarytą žalą valstybei bus atlyginęs? Kas mokės bedarbio išmokas buvusiems nuteisto verslininko darbuotojams ir kiek tai laiko truks? Akivaizdu, kad į šiuos klausimus atsakyti sunkiau, nei įvykdyti teisingumą greitai ir griežtai.
Negalima manipuliuoti bausmių griežtinimu kaip priemone efektyviai kovoti su nusikalstamumu, nors tai politiškai galbūt ir duoda dividendų. Štai JAV įkalintų asmenų skaičius keturis kartus didesnis nei Kinijoje, tačiau dėl to JAV nėra saugesnė valstybė. Šios šalies prezidentas Barackas Obama inicijavo baudžiamosios sistemos pertvarką, siekdamas didesnio teisingumo, nes buvo pripažinta, kad įkalinus asmenį gali kilti dar didesnių bėdų.
Išvada abiem atvejais akivaizdi: prieš priimant sprendimus būtina kruopštesnė analizė, kurioje būtų pateiktos rezultatų prognozės. Opių problemų greiti vaistai neišspręs – rezultato gali tekti palaukti. Deja, tai nepopuliaru.
