Vėl atėjo laikas, kai tėvų padedami abiturientai renkasi, kur studijuoti artėjantį rudenį. Nemažai Lietuvos jaunuolių nuspręs vykti į užsienį, tad kitų šalių universitetų atstovai ir vietos agentai aktyviai varžosi dėl būsimų studentų dėmesio parodų salėse, socialiniuose tinkluose ir kitose erdvėse.
Tokia padėtis nestebina. Remiantis Eurostato duomenimis, 2012 m. studijuoti svetur nusprendė 15,5 tūkst. lietuvių. Tai sudarė beveik 8 proc. visų tų metų abiturientų, kai ES vidurkis tebuvo 3,3 proc. Kadangi nuo šalies įstojimo į ES šis skaičius kasmet augo dviženkliu procentu, labai tikėtina, kad pastaraisiais metais išvykstančių studijuoti į užsienį tik padaugėjo.
Atsakymą, kodėl tiek daug moksleivių nusprendžia studijuoti svečioje valstybėje, galima rasti naujausioje tarptautinėje studentų apklausoje, kurią 2015 m. užsakė JAV įsikūrusi akademinės rinkodaros bendrovė „Hobsons“. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 45 tūkst. abiturientų iš 210 pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą. Ją atlikus paaiškėjo, kad vienas pagrindinių studijuoti užsienyje planuojančių žmonių rūpesčių yra galimybės įsidarbinti ateityje. 90 proc. respondentų atsakė, jog jiems ypač svarbu, labai svarbu arba svarbu, kad aukštojo mokslo studijos padidintų galimybes susirasti darbą ir gauti didesnį atlyginimą.
Kodėl tiek daug abiturientų mano, kad studijos užsienyje padės įsidarbinti ir uždirbti daugiau? Kitame „Hobsons“ tyrime „Kas slypi už skaičių: įtakos tarptautinių studentų sprendimams“, mokslininkai apklausė daugiau nei 18 tūkst. jaunuolių iš 195 pasaulio šalių. Nustatyta, kad būsimų studentų sprendimą, ar studijuosi užsienyje ir kur konkrečiai, nulemia du svarbiausi veiksniai: studijų kokybė (palyginti su gimtine) ir tarptautiniu mastu pripažįstamos kvalifikacijos. Daugelis abiturientų mano būsiantys patrauklesni darbdaviams, jei turės aukšto lygio tarptautiniu mastu pripažįstamą išsilavinimą, ir dėl to ryžtasi vykti svetur.
Vis dėlto esmė yra ne tai, kad absolventas tiesiog studijavo užsienyje.
Tačiau kaip iš tiesų darbdaviai renkasi darbuotojus? Didžiosios Britanijos nacionalinis universitetų ir verslo centras apklausė tarptautines bendroves, kokių įgūdžių tikimasi iš absolventų. Ataskaitoje „Pasaulio absolventai pasaulio lyderių link“ teigiama, kad, be pagrindinių absolventų gebėjimų, darbdaviai ieško „papildomų kritinių kompetencijų“, tokių kaip globali pasaulėžiūra, pasaulio aktualijų išmanymas, atvirumas įvairioms kultūroms ir geri užsienio kalbų įgūdžiai. Taigi, būtent tų kompetencijų, kurios įgyjamos studijuojant užsienyje.
Vis dėlto esmė yra ne tai, kad absolventas tiesiog studijavo užsienyje. Svarbiausia, kur konkrečiai jis studijavo. Universitetai ir studijų programos labai skiriasi kokybe ir reputacija, o tai turi didelę įtaką darbdavių sprendimams. Pasaulinio universitetų reitingo, matuojančio studentų įsiliejimą į darbo rinką, sudarytojai 2015 m. apklausė 4600 darbdavių, įskaitant stambiausių pasaulio įmonių vadovus, siekdami sužinoti, kaip atsirenkami kandidatai. Rezultatai pateikia įdomių įžvalgų: esminis veiksnys, lemiantis absolvento patrauklumą darbdaviui, yra universiteto reputacija. O trys pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos darbdaviai įvertina mokslo įstaigos reputaciją, yra šie: ankstesnė patirtis su to paties universiteto absolventais; tarptautinė patirtis, kurią įgyja konkrečios aukštosios mokyklos studentai; universiteto kompetentingumas, leidžiantis daryti prielaidą dėl jo absolventų kompetencijos.
Išvada paprasta: darbdaviai skirtingai vertina universitetus, todėl ir studentai neturėtų manyti, jog visos mokslo įstaigos lygios. Kadangi darbdaviai potencialius darbuotojus vertina pagal įsivaizduojamą įgyto laipsnio kokybę ir prestižą, prastas universiteto ir studijų programos pasirinkimas, dažnai padaromas skubotai ir remiantis tik daline informacija ar grindžiamas lengvu patekimu į studentų sąrašus, gali turėti rimtų neigiamų padarinių. Aukštojo mokslo, kaip ir verslo, rinka yra globali, tad absolvento patrauklumas darbdaviui itin konkurencingoje šiandienos darbo rinkoje yra stipriai veikiamas tarptautinės universiteto reputacijos.
Lietuvos jaunuoliai geriausiai mato tas užsienio aukštąsias mokyklas, kurios aktyviausiai reklamuojasi, samdo vietos agentus, į kurias lengva pateikti paraiškas ir įstoti. Tai gali būti neblogas pasirinkimas kai kuriems abiturientams, tačiau labai dažnai tai nėra geriausias variantas daugeliui. Kita vertus, tinkamas pasirinkimas gali iš esmės nulemti sėkmę – kandidatas bus patrauklesnis darbo rinkoje ir gaus didesnes pajamas.
