Skaičiuodami antruosius lietuviškų prekių draudimo Rusijoje metus matome vis daugiau ženklų, kad padėtis bent jau artimiausiu metu nesikeis. Keletas iškalbingų rugpjūčio įvykių šioje šalyje liudija rimtus pokyčius, tačiau optimizmo tai neteikia.
Žemos naftos kainos, nuvertėjantis rublis, dviženklė infliacija, mažėjančios realios gyventojų pajamos ir senkantys rezervai – tai visa virtinė Vladimiro Putino režimą spaudžiančių problemų. Valdžiai bus vis sunkiau šalies gyventojams mokėti už lojalumą. Opozicijos atstovas Vladimiras Ryžkovas interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ neseniai teigė, kad skaičiuojant JAV doleriais vidutinis atlyginimas nuo piko 2013-ųjų pabaigoje smuko daugiau nei dukart – kaip liūdnai juokaujama šioje šalyje, ištisai propagandą transliuojantis televizorius anksčiau ar vėliau kapituliuoja prieš tuščią šaldytuvą.
Kaip V. Putinas elgsis augant gyventojų nepasitenkinimui? Naivu manyti, kad mėgins gerinti santykius su Vakarais ir bent sumažinti sankcijų žalą. Kremliuje manoma priešingai. Tokia elgsena užprogramuota ir paties režimo prigimtyje – valdantįjį elitą sudarantys KGB palikuonys genetiškai linkę į represijas.
Tai, kad V. Putinas neketina taikytis su Vakarais, parodo žiauriais nuosprendžiais užsienio piliečiams rugpjūtį baigęsi teismo procesai. Estijoje pagrobtas šios šalies saugumo tarnybos pareigūnas Estonas Kohveris nuteistas 15 metų kalėjimo. 20 metų už grotų pasiųstas Ukrainos pilietis kino režisierius Olegas Sencovas, apkaltintas terorizmu. Kaip dažnai būna Rusijoje, kaltinimai neturi nieko bendro su tikrove. Tokie teismo sprendimai, apie kuriuos plačiau rašoma „The Economist“ publikacijoje šio IQ numerio puslapiuose, siunčia dvi aiškias žinutes – vieną Vakarams („Mums tas pats, ką apie tai manote“) ir kitą Rusijos gyventojams („Priešams pasigailėjimo nebus“).
Kitas įdomus ir ne mažiau reikšmingas rugpjūčio įvykis – gana netikėtas Vladimiro Jakunino atsistatydinimas iš bendrovės „Rusijos geležinkeliai“ prezidento posto. Kad įsitikintume, kodėl šis pažeminimas ypač svarbus, reikėtų trumpai aptarti tiek paties V. Jakunino asmenį, tiek „Rusijos geležinkelių“ įtaką šalies ekonomikai ir valdančiųjų turtui.
Būtų galima ieškoti analogijų su „Lietuvos geležinkeliais“, kurių vadovų įtaka ir atsparumas politinėms permainoms naiviems stebėtojams iš šalies dažnai kelia nuostabą. Tačiau lyginti Lietuvos ir Rusijos transporto bendroves beveik tas pats kaip musę ir dramblį. „Rusijos geležinkeliuose“ dirba daugiau nei 900 tūkst. žmonių, metinė įmonės apyvarta viršija 40 mlrd. JAV dolerių, viešųjų pirkimų mastas irgi skaičiuojamas milijardais. Naujienų agentūros „Reuters“ atliktame žurnalistų tyrime rašoma, kad 2010–2013 m. 43 viešojo pirkimo konkursuose, kurių vertė siekė 340 mln. JAV dolerių, rungėsi tik dvi bendrovės, kurių nežinomiems akcininkams vadovauja tas pats asmuo, abi įmonės įkurtos tą pačią dieną, tą pačią dieną tame pačiame banke atidarytos jų sąskaitos ir užregistruoti interneto svetainių adresai. Bet tie keli šimtai milijonų tėra lašas jūroje – štai 2012-aisiais „Rusijos geležinkeliai“ su privačiomis bendrovėmis pasirašė 22,5 mlrd. JAV dolerių vertės sutarčių.
Ištisai propagandą transliuojantis televizorius anksčiau ar vėliau kapituliuoja prieš tuščią šaldytuvą.
V. Jakuninas buvo priskiriamas artimiausiems V. Putino bendražygiams, vadintas net vienu iš penkių įtakingiausių prezidento aplinkos žmonių. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais jis dirbo atstovu Jungtinėse Tautose Niujorke, buvo KGB agentas po diplomatine priedanga. Su V. Putinu V. Jakuniną suvedė kaimynystė garsiojoje Sankt Peterburgo sodininkų bendrijoje „Ozero“. Kiti jos nariai vėliau irgi tapo įtakingais veikėjais. Oficialiai teigiama, kad V. Jakuninas iš „Rusijos geležinkelių“ pasitraukė savo noru ir ketina tapti Kaliningrado srities atstovu Rusijos Federacijos Taryboje. Išvertus iš formalios kalbos tai reiškia, kad jis be skrupulų pasiųstas į pensiją.
Rusijoje yra manančių, kad su V. Jakuninu norėta atsisveikinti anksčiau, tačiau ketinimai atidėti, kai jis buvo įtrauktas į JAV sudarytą juodąjį sąrašą. Anot kitų, šis asmuo nemalonę užsitraukė paprašęs dar daugiau pinigų įmonės veiklai. Ekspertai sutaria, kad V. Jakunino atleidimas iliustruoja didėjančią trintį ir įtampą tarp V. Putiną supančių klanų. Kaip teigia Rusijos žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė Jevgenija Albac, prezidentas suabejojo V. Jakunino lojalumu.
Rugpjūtis Rusijoje pažymėtas perversmų ženklu. Šį kartą, atrodo, permainų traukinys irgi pajudėjo. Tik klausimas, kur ir kada jis sustos ar nuvirs nuo bėgių.
