Palėpėje įrengtas butas gerokai palengvina užduotį siekiantiems gyventi nestandartiškai. O taip pat sukelia nemažai galvosūkių architektams. Viktorija Vitkauskaitė dairosi po naują studijos YCL realizuotą projektą ir domisi, kaip netradicinės erdvės keliamus iššūkius pavyko paversti sėkmingais sprendimais.
Autentiškas seno mūro sienos fragmentas – bene vienintelė užuomina, bylojanti, kad veiksmas vykstaVilniaus senamiestyje. Nors gal tiksliau būtų sakyti – senamiesčio padangėse. Rekonstravus seną namą buvo įrengta nauja palėpė, kurią apibūdindami architektai neišvengia tokių formuluočių kaip „šlaitų nelygiagretumas“ ir „konstruktyvinis chaosas“.
Priešingai nei kaprizinga erdvė, šio būsto savininkas architektams jokių komplikuotų staigmenų nepateikė. Su projekto užsakovu YCL studijai jau buvo tekę dirbti anksčiau. Architektai žinojo didžiausią kliento lūkestį – norą gyventi nestandartinėje erdvėje. Savo ruožtu užsakovas galėjo būti ramus, kad jo vizijos bus įgyvendinti su kaupu.
Didžiausia šio 64 kv. m. naudingojo ploto būsto staigmena – jokių pertvarų ir durų, išskyrus vonios kambarį. Namą rekonstravusių specialistų sumanymo būta kitokio: čia ketinta įrengti standartinį trijų kambarių butą su atskira virtuve ir tamsiu sanitariniu mazgu. Tačiau YCL, atsižvelgdami į kliento pageidavimus, atsisakė pertvarų ir būstą pritaikė maksimaliam dviejų žmonių gyvenimo komfortui. Todėl dabar visame būste tėra vienintelės durys, ir tos – matinio stiklo: taip į holą patenka šviesos, sklindančios pro vonios kambario stoglangį. „Pakliuvo tikrai „nelietuviškas“ klientas“, – apie neįprastą užsakovo norą atsisakyti bet kokių pertvarų juokavo YCL architektas Tautvydas Vileikis.
