Vizualiųjų menų kūrėjas Vytenis Jankūnas pastarąją savo parodą Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) surengė daugiau nei prieš dvidešimtmetį. Sugrįžimui po ilgo laiko Niujorke gyvenantis menininkas visgi pasirinko ne savo kūrinių retrospektyvą, kaip labiau įprasta, o naujausius darbus, kuriuos užfiksavo važiuodamas miesto metro. Kaip V. Jankūnas režisavo dokumentiką, jo klausinėjo Ieva Rekštytė.
– Kaip po daugiau nei 20 metų nutarėte surengti parodą ŠMC?
Suorganizuoti parodą man pasiūlė Evaldas Stankevičius – ilgametis ŠMC kuratorius, o dabar kultūros atašė Vašingtone. Šias fotografijas, kurias eksponuosiu Vilniuje, jis pirmiausia pamatė būtent ten ir jam kilo mintis parodą surengti kitur, dar šiek tiek ją praplėsti. Pasiūlymą priėmė ŠMC, ir beveik toje pačioje salėje, kurioje daugiau nei prieš 20 metų rodžiau savo darbus, eksponuosiu naujausius kūrinius. Visada malonu grįžti ten pat, kur jau buvai, išmėginti save toje pačioje erdvėje.
Iš pradžių svarsčiau apie retrospektyvinę parodą, tačiau ekspozicijų patalpa man pasirodė nepakankamai didelė, todėl nutariau apsistoti ties pastarųjų metų darbais. Kita vertus, noriu išsamiai atskleisti šią temą žiūrovams. ŠMC siena pati taps meno kūriniu: nebus jokių rėmų, fotografijas tvirtinsiu tik magnetukais, tai bus tarsi instaliacija. Rodysiu dar kelis darbus iš kitos temos, tačiau ši – metro traukinio – bus pagrindinė.
