Dar dviejų didelių užmojų projektų rengėjų pastangomis Holokausto aukų atminimas iš esmės naujai bus įamžintas sostinės Panerių miške, o kultūrinis žydų palikimas – perkeltas į virtualybę.
Vienas ambicingiausių žydų kultūros paveldo išsaugojimo užmojų – „YIVO Vilniaus projektas“, vykdomas Žydų mokslinių tyrimų instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Taip vadinasi planas per septynerius metus išsaugoti, suskaitmeninti, aprašyti ir virtualiai suvienyti YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas Niujorke ir Vilniuje.
Judaikos žinovės dr. Larisos Lempertienės teigimu, šis titaniškas projektas neabejotinai užpildys daug trūkstamų ar menkai žinomų žydų istorijos ir kultūrinio gyvenimo puslapių. Anot bibliografės, pradiniu projekto impulsu tapo apie 30 dėžių su vertingais žydų kultūros dokumentais, kuriuos 2013 m. nutarta identifikuoti ir aprašyti. „Įtarėme, kad didžioji dalis susijusi su YIVO institutu, kai šis dar veikė Vilniuje nuo 1925 m.“, – sakė L. Lempertienė.
Per Antrąjį pasaulinį karą šio instituto archyvas pateko naciams į rankas. Didelė jo dalis buvo sunaikinta, bet vėliau, jau Jungtinėse Amerikos Valstijose atkurtam YIVO pavyko surasti nemažai išlikusių dokumentų Vokietijoje. Daug išsaugojo ir paslėpė patys žydai Vilniaus gete. Tiesa, ne tik jie ėmėsi šios rizikingos veiklos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – lietuvių bibliotekininkas Antanas Ulpis, nemažą archyvą saugojęs daugiau nei keturis dešimtmečius.
„YIVO Vilniaus projektas“ apima apie 10 tūkst. retų ir unikalių knygų, apie 1,5 mln. dokumentų. Tai literatūros kūriniai, laiškai, memuarai, fotografijos, teatro afišos, laikraščiai iš daugiau nei 500 metų žydų gyvenimo Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Visas šis archyvas po septynerių metų bus suskaitmenintas ir nemokamai prieinamas pasaulio mokslininkams bei plačiajai visuomenei.
