Prieš 47 metus muzikantui Viktorui Voronovui ir būreliui entuziastų kilusi idėja Lietuvoje suorganizuoti džiazo festivalį sėkmingai įgyvendinta. Lengvas muzikos stilius ir jaunas, ką tik susikūręs Elektrėnų miestas tuomečius valdžios atstovus įtikino leisti surengti festivalį „Jaunystė“. Šiandien džiazo muzikos melodijos po to, kai 2008-aisiais buvo atgaivinta tradicija, skambės aštuntą kartą.
Anksčiau dvi dienas trukęs festivalis dabar klausytojus džiugina tik dieną. Renginio koordinatoriaus Vito Umbraso teigimu, festivalis sutrumpėjo dėl rėmėjų ir lėšų trūkumo. Visgi, pasak jo, svarbiausia – muzikos ir garso kokybė, todėl siekiama suorganizuoti kokybiškos muzikos renginį. Džiazo kultūros Lietuvoje įamžintojas, fotografas Vytautas Suslavičius pritaria V. Umbraso nuomonei. Anot jo, siekiant kokybės ir tikros dviejų dienų džiazo šventės, reikėtų labiau apgalvoti programą, kryptingai atsirinkti muzikantus, išnaudoti miesto erdves. Galbūt racionalu to siekti rečiau, o ne kasmet.
V. Suslavičiaus manymu, 1968 m. vykusi „Jaunystė“ pasižymėjo daugeliu festivaliui būdingų bruožų: tai Europoje ir pasaulyje žinomi atlikėjai, naktinis grojimas, improvizacinė sesija. Tačiau dabartinį renginį būtų tiksliau vadinti vienos dienos nenutrūkstamu džiazo koncertu: „Renginys, skirtingai nei kiti džiazo festivaliai, vis dar neturi savo veido. Jame trūksta tvarkos, programa – eklektiška. Visgi sveikintina, kad organizatoriai nenuleidžia rankų ir toliau ieško būdų jį tobulinti.“
„Jaunystė“ įvardijama kaip pirmasis Lietuvos džiazo festivalis, tačiau be jo šiandien šalyje vyksta bent šeši didesni džiazo muzikos renginiai. V. Umbrasas pabrėžia šiuos išskirtinius festivalio aspektus: tai dėmesys naujovėms, įtraukti jauni žmonės, galimybė muzikos klausytis nemokamai. Be to, dalis muzikos projektų kuriami specialiai šiam renginiui.
