Birželio pradžioje Vilniuje jau septintą kartą vyko tarptautinė meno mugė „ArtVilnius’16“. Kas ir kodėl į ją ėjo?
Organizatorių teigimu, per keturias dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ apsilankė 21 tūkst. žmonių. Palyginti su 70 tūkst. knygų mugės svečių, šis skaičius nedidelis. Kita vertus, tai beveik dvi „Siemens“ arenos, atėjusios susitikti su menu.
Visada įdomu minios statistiką paversti vardais ir veidais. Tik įsivaizduokite – dvidešimt tūkstančių žmonių, kiekvienas su savais lūkesčiais ir nepakartojamais įspūdžiais. Vienas įdomesnių užsiėmimų mugėje – su draugais ar pažįstamais dalytis favoritais. Jei pamėgintumėte, nustebtumėte, nes vienodo geriausiųjų dešimtuko tikrai nerasite. Skirtingi mūsų mugės maršrutai ir lūkesčiai. Todėl čia įdomu stebėti ne tik meno kūrinius, bet ir žmones. Juk tai erdvė, kurioje susitinka dauguma svarbiausių meno rinkos, o ir viso meno lauko, dalyvių: menininkai, galerininkai, dailėtyrininkai, pirkėjai ir žiūrovai. Pamėginkime pažvelgti į kiekvieną grupę.
Menininkai. Amerikiečių konceptualistas Johnas Baldessari kartą pajuokavo, kad menininkas meno mugėje jaučiasi kaip paauglys, netyčia užėjęs į kambarį, kuriame tuo metu mylisi jo tėvai. Mugė menininkui – nemenkas iššūkis. Gyveni, kuri ir galvoji, kad esi originalus, produktyvus ir mylimas. Patekus į mugę paaiškėja, kad originalių, produktyvių ir mylimų yra šimtai. Kaip ir žiūrovų, kurie žavisi, stebisi ar ignoruoja, o kartais, nežinodami, jog šalia stoviniuoja pats kūrinių autorius, ir negražiai apšneka. Tad mugėje dalyvaujantis menininkas bus pasitempęs, įsitempęs ir kiek išsiblaškęs.
