„Tu būsi mano akys ir ausys“, – išlydėdama Viktoriją Kašubaitę-Matrangą į savo instaliacijos atidarymą Vilniuje pasakė viena garsiausių lietuvių išeivijos menininkių Aleksandra Kašuba (91 metų). Ji dėl garbaus amžiaus liko namuose Amerikoje. Menininkės dukterėčia ir kūrybos žinovė, JAV dizaino paveldo tyrinėtoja V. Kašubaitė-Matranga padėjo IQ kultūros redaktorei Viktorijai Vitkauskaitei atrasti svarbius instaliacijos autorės kūrybinio kelio punktyrus.
2014 m. pradžioje šioje galerijoje Kęstučio Zapkaus prieš pat jo parodos atidarymą klausiau, kodėl taip ilgai Lietuvoje nebuvo pristatyta jo darbų? Klausimą norėčiau peradresuoti jums A. Kašubos parodos kontekste: kaip atsitiko, kad tik dabar pirmą kartą šalyje matome šios menininkės kūrinį? Gal išeivių menas Lietuvai nelabai rūpėjo?
– Negalėčiau pasakyti, kas rūpėjo Lietuvai (juokiasi). Galėčiau tik patvirtinti, kad pačiai Aleksandrai kartais reklama neįdomi. Menininkė buvo užsiėmusi savo kūryba, o kur ji rodoma, ne taip svarbu. A. Kašuba buvo labai žymi Amerikoje. Nors nenoriu sakyti „buvo“, ji juk tebėra! Daug metų menininkė buvo užsiėmusi su projektais, turėjo gausybę užsakymų. Pastaruosius dešimt metų ji gyveno dykumose, kur stovi ir jos suprojektuoti namai. Vidinis Aleksandros gyvenimas labai aktyvus. Ji užimta savo mintimis, rašymu, tapyba, o visuomeniniame gyvenime menkai dalyvauja, laikosi nuošalyje.
Kokia šios skulptūrinės tampraus audinio ir neono šviesos instaliacijos „Spektro užuomina“ atsiradimo Vilniuje istorija? Jei gerai supratau, ji kurta bendradarbiaujant su menininke, tačiau pati instaliacija fiziškai atsirado jau čia, Lietuvoje?
