Londone prasidėjęs ir po pasaulį išplitęs atviros architektūros festivalis „Open House“ pirmą sykį vyks Vilniuje. Daugiau nei 20 miesto architektūrinę tapatybę formuojančių statinių vieną savaitgalį taps atviri visuomenei. Festivalio sumanytoja Victoria Thornton žurnalistei Ievai Rekštytei pasakoja, kodėl miestiečiams svarbu būti reiklesniems architektūrai ir jos kokybei.
„Open House“ Londone pirmą kartą surengėte dar 1992 m. Viename interviu sakėte, kad tuomet visuomenė dar nebuvo įsitraukusi į architektūrinį miesto gyvenimą ir labiau domėjosi istoriniais, o ne naujai kylančiais pastatais. Aplinkybės šiam projektui atsirasti nebuvo pačios palankiausios, tad kaip jums kilo toks sumanymas?
– Tuo laiku visuomenė iš tiesų labiau domėjosi istoriniais pastatais ir kultūros paveldu, o ne tuo, kas buvo kuriama. Tačiau nereikia pamiršti, kad pakeitus ar atnaujinus funkcijas seni pastatai virsta naujais, o visiškai švieži vis tiek pasens. Apie tai galvodama supratau, kad savo miesto architektūros visumą turime aprėpti, suvokti vienu metu ir neskirstyti į sena–nauja kategorijas. Kur kas svarbiau pastatų kokybė, o ne jų amžius. Būtent kokybiški pastatai padeda geriau jaustis aplinkoje, kurioje gyvename, dirbame, vaikštinėjame.
Šiaip esu gana keista persona architektūros srityje: buvau architektūros žurnalo redaktorė, pati rašiau straipsnius. Visuomet sukausi šiame lauke, tačiau architektūrinio išsilavinimo neturiu. Tais 1992-aisiais pajutau, kad tokį didelį interesą šiai temai turiu ne viena, o tiesioginė patirtis, kurią siūlo šis festivalis, yra geriausias būdas labiau susidomėti savo miestu ir jį pažinti.
