Neseniai pasirodęs Gitenio Umbraso albumas „Gitenis Umbrasas“ patvirtina kūrėjo atsparumą bet kokiems bandymams jį įsprausti į rėmus. Žvelgiant į įgyvendintų sumanymų panoramą akivaizdu, jog šis vilnietis – ne tik viešųjų erdvių menininkas, bet ir daugybės precedentų autorius.
Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje surengta paroda suteikia progą pavartyti vos 370 egzempliorių tiražu leidyklos „Pipinas“ išleistą albumą. Kūrybos ištakos, garsiausių G. Umbraso darbų eskizai ir nuotraukos, netgi šalia eksponuojama pažymių knygelė kur kas geriau išplečia menininko kūrybos ir asmenybės pažinimo ribas tiems, kam G. Umbrasas iki šiol pirmiausia yra plytelės „Stebuklas“ autorius.
Ar dienoraščio tipo leidinį galima vadinti autobiografiniu? Pamąstęs menininkas sutinka, kad „veidrodėlio neišvengta“. Suskirstyti jo darbus pagal žanrus sunku, todėl šįsyk pasirinktas chronologiškas knygos principas. „Dar pats gerai nesuvokiu, ką ši knyga man simbolizuoja. Iš dalies tai – lyg brandos atestatas, egzaminas, liudijantis, kad kažkoks etapas jau baigtas“, – sako leidinio autorius.
Kolekcinis albumas, kurio viršelių kampus G. Umbrasas pats šlifavo rankomis, – drąsus ir prabangus sprendimas. Tiesa, autorius patikslina, kad jo albume daugiau nei prabangos yra prabangaus skurdo. Spausdinti albumo ant vyniojamojo statybinio popieriaus nenorėjo netgi spaustuvininkai: jo priemaišos galėjo sugadinti brangias mašinas. Pavyzdžiui, dalis įklijuojamų reprodukcijų knygoje atspaustos ant sidabrinio popieriaus. Kiekvienas sunumeruotas, autoriaus pasirašytas ir užantspauduotas egzempliorius saugomas drobiniame maišelyje. Jis pasiūtas iš daugiasiūlės, stambiagrūdės Repino drobės, kurią teko gabenti iš Maskvos.
