Istorija apie senelį, iš Anglijos bandžiusį tuneliu pabėgti į Afriką, tapo jau kone firminiu šiuolaikinės menininkės Laure Prouvost ženklu. Prestižinės Turnerio premijos laureatė nesigina, kad šį pasakojimą nuaudė iš fikcijos. Visgi ir Vilniuje „Rupert“ centre atidarytame požeminiame paviljone „Aš po žeme“ – naujausiame L. Prouvost kūrinyje – ji sako ieškanti senelio pėdsakų. Viktorija Vitkauskaitė pabandė pažvelgti į kūrėjos vaizduotės labirintus.
– Anotacijoje ši paroda vadinama ambicingiausiu jūsų projektu. Ar sutinkate su tokiu apibūdinimu?
– Dar niekada taip giliai nekasiau – dėl to tikrai sutinku. Šio sumanymo nebūčiau galėjusi įgyvendinti niekur kitur, tik Vilniuje. Kalbėjau apie jį Niujorke, kituose pasaulio miestuose, bet niekas nesidomėjo idėja kasti tunelį. Džiaugiuosi, kad „Rupert“ sutiko pažvelgti į reiškinius išsamiau, kastis gilyn į istoriją. Galbūt net rasti mano senelį, kuris pasiklydo kasdamas tunelį ir tikriausiai atsidūrė Lietuvoje, nors planavo patekti į Afriką. Taigi tai tikrai įspūdingas ir neįprastas projektas, pareikalavęs daugybės darbo. Pati negaliu patikėti, kad jį įgyvendinome.
– Parodos pavadinimas „Burrow me“ skamba panašiai kaip angliška frazė „palaidok mane“. Turint omenyje, kad dalis ekspozicijos yra po žeme, atrodo, būtų logiška ieškoti sąsajų su mirtimi?
