Tai, kas iš pradžių atrodė kaip dar vienas rinkimų pažadas, pavirto Jungtinės Karalystės (JK) ir visos Europos istoriniu sprendimu. Pasisakyta už mažesnę ir silpnesnę JK bei ES.
Kartais politikoje didelius pokyčius nulemia smulkmenos ir nesusipratimai. Berlyno sienos griūtis įvyko, galima sakyti, per atsitiktinumą. 1989 m. lapkričio 9 d. vakarą Rytų Vokietijos politbiuras nusprendė supaprastinti sienos kirtimo taisykles, tačiau tikslios instrukcijos nebuvo parengtos. Rytų Vokietijos politbiuro narys Günteris Schabowskis turėjo žurnalistams pranešti naujienas apie partijos sprendimus, tačiau pats nedalyvavo posėdyje, kuriame svarstytos naujosios kelionių per sieną taisyklės, ir nebuvo susipažinęs su visu pranešimo tekstu. Sutrikęs G. Schabowskis žurnalistams pasakė, kad visi gali kirsti sieną be apribojimų, ir šis leidimas „įsigalioja dabar“. Taip Rytų Berlyno gyventojai užplūdo sienos perėjimo punktus. Pasieniečiai, neturėdami jokių žinių apie naująsias taisykles, galėjo stabdyti žmones prievarta arba leisti laisvai kirsti sieną. Tik žmogiškasis veiksnys nulėmė, kad buvo leista „pralaužti“ Berlyno sieną.
Tai, kas atrodė tik įprastas rinkimų kampanijos manevras, galiausiai tapo ne tik radikaliu JK posūkiu tolyn nuo Europos, bet ir pačios ES likimo išbandymu.
Turbūt ir vienas svarbiausių šio dešimtmečio sprendimų Europoje galėtų būti laikomas atsitiktinumu. 2013 m. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas rėmėjams pažadėjo surengti referendumą, jei jo vadovaujami konservatoriai laimės rinkimus į parlamentą. Nors euroskeptikų gretos JK augo jau seniai, ministro pirmininko sprendimas žaisti referendumo korta ir taip sutelkti partiją prieš eilinius rinkimus buvo visiškai asmeninis. Juk galėjo būti daugybė kitų būdų 2015 m. laimėti rinkimus ar pačiam D. Cameronui sustiprinti savo pozicijas partijoje.
Pats JK premjeras greičiausiai manė, kad tai gera korta, ypač po to, kai šių metų vasarį Bendrijos lyderiai sutiko beveik su visais siūlymais taikyti ES narystės išimtis britams. Jie susiderėjo, kad nebus įpareigoti siekti vis didesnės integracijos, o atskirais atvejais nacionaliniai parlamentai galės nesutikti su ES Tarybos sprendimais. D. Cameronas pasiekė, kad galės mažinti įvairias socialines išmokas imigrantams iš kitų šalių narių ir nebus privaloma prisidėti prie ES vykdomų finansinės pagalbos misijų, padedant tokioms prasiskolinusioms šalims kaip Graikija. Po šių derybų D. Cameronas grįžo namo įsitikinęs, kad referendumas dėl narystės ES bus kaip lengvas pasivaikščiojimas.
Tačiau tai, kas atrodė tik įprastas rinkimų kampanijos manevras, galiausiai tapo ne tik radikaliu JK posūkiu tolyn nuo Europos, bet ir pačios ES likimo išbandymu. Iki pat birželio 23 d. referendumo daugelyje Senojo žemyno sostinių tikėtasi, kad britai nesirinks nežinomybės. Manyta, jog ekonominiai argumentai ir racionalūs raginimai likti ES (su visais jos netobulumais ir erzinančia biurokratija) nusvers emocijas atsukti nugarą Europai ir užsidaryti savo britiškame pasaulyje.
Šis tikėjimas trukdė ramiai įvertinti ir padarinius, kurie laukia britams palikus Bendriją.
Kiek tai kainuos?
Nelengva įvertinti ir ekonominius išsiskyrimo padarinius, nes skaičiavimai tik preliminarūs. Pačių britų vyriausybė dar prieš referendumą konstatavo, kad „Brexit“ JK reikštų nuo 3,8 iki 7,5 proc. mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP) iki 2030 m., priklausomai nuo to, kokias sąlygas pavyktų išsiderėti su ES jau pasitraukus.
JK palaikė svarbią pusiausvyrą ES – būtent britai buvo vieni aktyviausių sankcijų Rusijai taikymo šalininkų.
Bendrijai tai būtų didžiulė netektis, nors skirtingos šalys poveikį pajustų nevienodai (žr. lentelę). Labiausiai nukentėtų Nyderlandai, Airija ir Kipras. Pavyzdžiui, 34 proc. Airijos importo atkeliauja iš JK, 10 proc. visų darbuotojų dirba sektoriuose, priklausomuose nuo prekybos su britais. Šiems pasitraukus iš ES, prekyba tarp Airijos ir JK gali sumažėti 20 proc. – tai rimtas smūgis visai Airijos ekonomikai.
Lietuvos prekyba su britais ne tokia reikšminga, nors JK patenka tarp dešimties svarbiausių prekybos partnerių. 2015 m. prekyba siekė apie 1,777 mlrd. eurų (eksportas – 1,27 mlrd., importas – 750 mln. eurų). Lietuvos eksportuotojams greičiausiai keisis taisyklės, o jau dabar smunkant svaro kursui bus sudėtingiau konkuruoti su vietos produkcija arba reikės mažinti eksportuojamų prekių kainas. „Pasibaigus ES ir JK išstojimo deryboms mūsų šalies eksportuotojai susidurtų su papildomais muitais, gali būti įvedami netarifiniai barjerai, pavyzdžiui, dėl standartų ir reglamentavimo skirtumų“, – teigė buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Renaldas Vaisbrodas.
Sumažės ir JK dirbančių lietuvių pinigų srautas, kuris yra reikšmingas Lietuvos ekonomikai. 2014 m. užsienyje gyvenantys tautiečiai į gimtinę pervedė daugiau nei 1,589 mlrd. eurų – tai sudarė 4,4 proc. šalies BVP. JK oficialiai registruota 124 tūkst. lietuvių, tačiau tikėtina, kad realiai jų gali būti beveik dvigubai daugiau.
Britų sprendimas trauktis iš ES turės įtakos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriui – emigrantai linkę užsidirbtus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą gimtinėje. Tad galima prognozuoti, kad šiame sektoriuje paklausa sumažės.
Po „Brexit“ nauja JK vyriausybė, tikėtina, turės įgyvendinti rinkėjų lūkesčius ir sugriežtinti svetimšalių įsidarbinimo bei socialinių garantijų sąlygas – ūkanota sala nebeatrodys tokia patraukli, bus sunkiau rasti darbą.
Britų atsiskyrimas gali sumažinti ir turistų srautus į Lietuvą. Pastaraisiais metais iš JK atvykstančių žmonių skaičius sparčiai augo. Lietuvos turizmo departamento duomenimis, užpernai atvyko 78,7 tūkst. britų, o pernai – jau daugiau nei 92 tūkst. Drastiškai kritus svaro kursui, Lietuvoje britams bus brangiau.
Kam britams stipri kariuomenė, jei jie ketina atsitraukti nuo pasaulio saugumo reikalų ir užsidaryti savo salose?
„Artimiausiu metu Lietuva gali pajusti neigiamą ekonominį poveikį dėl euro zonai atsigauti kylančių grėsmių, – teigė „Danske“ banko vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. – Susitraukus investicijoms ir vartojimui, šiemet prognozuojame ketvirtadaliu lėtesnį augimą euro zonoje, nei manėme iki referendumo. Lėtesnis euro zonos atsigavimas neigiamai paveiks ir mūsų eksportą, kuris, susitraukus Rusijos rinkai, buvo Lietuvos gelbėjimosi ratas.“
Vis dėlto, anot R. Grajausko, didesnės bėdos gali laukti ilgesniuoju laikotarpiu: „Būtent dėl narystės ES investicijos Lietuvoje vertinamos kaip saugios, politinė rizika maža, šalis ir jos ekonomikos politika yra nuspėjama. Tačiau jei JK išstojimas paskatintų subyrėti ES, tuomet didžiausi pralaimėtojai būtume mes, Rytų Europos valstybės, nes iš jų ne tik pasitrauktų finansinė ir ekspertinė parama, bet ir gali pradėti bėgti Vakarų šalių kapitalas.“
Mažoji ES
Bendrijos šalininkai JK prieš referendumą kalbėjo, kad Didžioji Britanija gali tapti „Mažąja Britanija“. Tuo norėta pasakyti, kad JK įtaka pasaulyje gerokai sumenks, galbūt net pats valstybės pavadinimas turės būti pakeistas. Didžioji Britanija yra Anglijos, Velso ir Škotijos sąjunga, o prie jų pridėję Šiaurės Airiją turime Jungtinę Karalystę, kuri yra oficialus valstybės pavadinimas. Tačiau iš karto po „Brexit“ rezultatų Škotijos vyriausybės vadovė Nicola Sturgeon paskelbė, kad dar vienas referendumas dėl Škotijos atsiskyrimo yra labai tikėtinas.
„Mums nepriimtina, kad Škotija bus išmesta iš ES prieš jos valią“, – kalbėjo N. Sturgeon ir priminė, kad pasitraukimas iš esmės keičia sąlygas, kuriomis Škotija patikėjo, nuspręsdama likti JK 2014 m., kai buvo surengtas referendumas dėl galimo atsiskyrimo. Škotija, kaip ir Šiaurės Airija, referendume dėl narystės ES aiškiai pasisakė už pasilikimą. Žinoma, Škotija nepuls stačia galva rengti naujo balsavimo dėl pasitraukimo iš JK – visų pirma, ji stebės Londono ir Briuselio derybas. Tačiau rizika JK subyrėti šiuo metu yra didžiausia per pastarąjį šimtą metų – nuo 1922 m., kai pasitraukė Airija (o nuo jos atitinkamai atskilo Šiaurės Airija ir tapo JK dalimi).
Politiniai sukrėtimai JK bus išties dramatiški. Tai ne tik vyriausybės krizė (Konservatorių partijai reikės ieškoti naujo lyderio ir būsimo premjero), bet ir gerokai didesnis pačių konservatorių bei visos šalies susiskaldymas. Paradoksalu, tačiau D. Cameronas, siekdamas didesnės partijos ir valstybės vienybės, galiausiai abi paliks suskaldytas labiau, nei iki tapdamas ministru pirmininku. Būsimasis konservatorių lyderis ir premjeras turėtų būti iš euroskeptikų stovyklos. Partijos vadovas greičiausiai paaiškės tik spalį per konservatorių suvažiavimą, tačiau jau dabar dažniausiai minimas buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, kuris tapo netikėtu D. Camerono oponentu, nusprendęs prisijungti prie euroskeptikų stovyklos. Kontroversiškasis B. Johnsonas kartais palyginamas su Donaldu Trumpu. Bent jau jų šukuosenos panašios.
Pats D. Trumpas pasveikino britus su referendumo rezultatais ir paminėjo, kad britai susigrąžino savo šalį. Britų sprendimas turėjo nudžiuginti ir Kremlių – viena didžiausių Rusijos oponenčių tarptautinėje arenoje pasiners į vidinę politinę sumaištį.
Tačiau mažesnis svoris pasaulyje laukia ne tik JK (ar kaip ji būtų pavadinta vėliau), bet ir pačios ES. Ji be britų bus mažesnė ir silpnesnė visais atžvilgiais: JK sudaro maždaug 12,8 proc. visų ES gyventojų, ji yra antras ūkis po Vokietijos ir į ES biudžetą 2015 m. sumokėjo apie 10,5 mlrd. eurų.
Dar svarbiau, kad JK palaikė svarbią pusiausvyrą ES – būtent britai buvo vieni aktyviausių sankcijų Rusijai taikymo šalininkų, jie dažnai tapdavo Lenkijos, Baltijos ir Šiaurės šalių sąjungininkais, kai reikėdavo aktyvesnės Bendrijos pozicijos užsienio ir saugumo klausimais. Be britų sunku bus tikėtis, kad Rytų partnerystės programa galėtų atgimti, o ES aktyviau rems Ukrainą, Moldovą ar Pietų Kaukazo integraciją. „Be aktyvaus JK indėlio silpnės principingos ES užsienio politikos šalininkų gretos, o transatlantiniai santykiai gali apsiriboti išimtinai saugumo klausimais“, – kalbėjo R. Vaisbrodas. Jis taip pat priminė, kad britai, kaip ir lietuviai, buvo vieni aktyviausių Transatlantinės prekybos sutarties su JAV šalininkų, o be JK šis JAV ir ES susitarimas gali būti sunkiau pasiekiamas ir ne toks patrauklus.
Britai kartu su Airija, Šiaurės ir Baltijos valstybėmis, Nyderlandais, Čekija ir Slovakija sudarė ES liberaliųjų šalių grupę, kuri pasisakydavo už Bendrijos ekonominių reguliavimų ir suvaržymų mažinimą. Kartu su britais ir Vokietija ši šalių grupė galėdavo blokuoti kitų narių (dažniausiai vedamų Prancūzijos interesų) neliberalius siūlymus, nes Europos Taryboje turėjo 41 proc. balsų. Pasitraukus britams, vadinamasis liberalusis blokas tesudarys 33 proc. balsų Europos Taryboje ir nepasieks 35 proc., kurie būtini blokuoti pagal kvalifikuotos daugumos taisyklę.
Pasitraukus britams ES atsiversiančią politinę skylę užpildys Vokietijos ir Prancūzijos dominavimas. Jau dabar girdėti raginimų, kad be britų reikėtų dar labiau spartinti ES ekonominę ir politinę integraciją, vedančią į Europos Federaciją. Tačiau tokia skuba gali galutinai sudraskyti ES iš vidaus. Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Nyderlandai, Danija ir kitos šalys anaiptol nebus patenkintos Vokietijos ir Prancūzijos diktatu. Greičiau atvirkščiai – tai tik dar labiau sustiprins pasipriešinimą ES integracijai ar net paskatins sekti britų pavyzdžiu.
Vos paskelbus referendumo rezultatus suaktyvėjo įvairūs Europos nacionalistiniai judėjimai: Nyderlanduose imta kviesti sekti britų pavyzdžiu, o Prancūzijos nacionalistų lyderė Marine Le Pen paragino visas ES šalis surengti panašius referendumus. „Kylanti populistų banga šiais ir kitais metais iš esmės pakeis ES politinį žemėlapį“, – įsitikinęs R. Vaisbrodas. Kaip tik 2017 m. vyks Prancūzijos prezidento rinkimai ir bus renkamas Vokietijos parlamentas.
Ne tokie saugūs
Toks radikalų suaktyvėjimas – džiaugsmas Vladimirui Putinui. Kremliui itin nepatinka ES, galinti turėti tvirtą ir bendrą poziciją. Juk tik dėl to 2014 m. įvestos sankcijos Rusijai. Pagrindinė jos stiprybė visada buvo tiesioginiai dvišaliai santykiai su ES, nes taip Maskva gali efektyviau spausti mažąsias Bendrijos valstybes arba suteikti parankių ekonominių sąlygų ir „papirkti“ didžiąsias. Besivaidijanti ES neišvengiamai taptų „Mažąja ES“ – galbūt liktų tik kelios valstybės, kurios būtų pasiryžusios kurti Europos Federaciją. Tokiu atveju Lietuvai grėstų dar kartą atsidurti už Europos branduolio ribų.
Bene didžiausia netektis Lietuvos laukia, jei dėl vidinės politinės sumaišties ar net pavojaus subyrėti JK nuspręstų sumažinti savo aktyvumą ir NATO. Iki šiol ši šalis buvo svarbiausia JAV partnerė Europoje ir viena aktyviausių Aljanso rytinio flango stiprinimo rėmėjų. Britų dalyvavimas NATO pratybose, ypač didinant galimybes „atkovoti“ Baltijos jūrą iš šiuo metu joje dominuojančio Rusijos laivyno, yra itin reikšmingas Lietuvai. Ne mažiau svarbus ir britų laivyno vaidmuo Viduržemio jūroje – šiame regione dėl vykstančių konfliktų būtina kovoti su nelegaliais žmonių gabentojais, dalyvauti pabėgėlių gelbėjimo misijose ar prisidėti prie antskrydžių prieš „Islamo valstybės“ kovotojus. JK yra daugiausia karinėms reikmėms išleidžianti NATO narė po JAV, bet šias pozicijas gali tekti užleisti kitiems. Jei dėl „Brexit“JK ekonomika patirtų dar vieną krizę, gynybos sritis greičiausiai būtų apkarpyta pirmoji. Ir tai būtų natūralu – kam britams galinga kariuomenė, jei jie ketina atsitraukti nuo pasaulio saugumo reikalų ir užsidaryti savo salose?
Europa po „Brexit“ dar nepradėjo byrėti ir galbūt tai taps postūmiu spręsti įsisenėjusias problemas. Tačiau dabar ji ne tokia užtikrinta savo misija, ekonomine bei politine vienybe ir ilgalaikiu saugumu. Mums tai dar vienas priminimas, kad negalime pasikliauti tik ES ir NATO užuovėjomis, – būtina dar daugiau atsakomybės imtis patiems už savo gerovę ir išlikimą.
—–
Kokios naudos galima tikėtis britams pasitraukus iš ES?
Didžiosios Britanijos svaras sterlingų vos per dieną po to, kai buvo paskelbti referendumo rezultatai, euro atžvilgiu nuvertėjo daugiau nei 6 proc. ir, analitikų nuomone, jo kursas toliau kris. Lietuviai galės pigiau apsipirkti Londone ar iš Jungtinės Karalystės siųstis internetu užsakytas prekes. Kitais metais atostogauti Anglijoje gali būti maždaug dešimtadaliu pigiau nei šiemet.
Kai kurie turistai atneša daugiau bėdų nei naudos. Nemažai atvykėlių iš Jungtinės Karalystės iki paryčių siaučia po Vilniaus senamiesčio barus. Dėl krintančio svaro kurso britai keliaus mažiau. Tai bloga žinia ir mums, tačiau girtutėlių ir triukšmingų anglų būrių pasiges nebent naktinių klubų savininkai.
Lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę gali smarkiai sumažėti. Britai tikisi, kad išėjus iš ES bus apribotos galimybės įsidarbinti naujiems imigrantams ir gauti socialines garantijas. Todėl tie, kurie nesuskubo išvykti į Angliją, dėl netikrumo ir palyginti mažesnio uždarbio gali rinktis kitas šalis arba apskritai likti Lietuvoje.
Lietuvoje lėčiau kils nekilnojamojo turto kainos. Emigrantai uždirbtus pinigus neretai investuoja į nekilnojamąjį turtą gimtinėje. Tokia tendencija pastaruoju metu vėl gana smarkiai išaugino butų ir namų kainas didžiuosiuose miestuose.
Pasitraukdami iš ES britai atlaisvins nemažai pozicijų Europos Komisijoje ir kitose institucijose. Vien Europos Komisijoje 2015 m. įvairias pareigas ėjo 1125 britai. Pretenduoti į šias vietas gali ir lietuviai.
Ilgalaikis netikrumas dėl Jungtinės Karalystės ateities, ypač ekonominės padėties, gali sumažinti lietuvių abiturientų norą stoti į britų universitetus. Tad Lietuvos aukštosioms mokykloms būtų lengviau konkuruoti dėl studentų.
Britams užtrenkus ES duris, jos lyderiai gali imtis esminių reformų spręsti migracijos ir biurokratijos problemas, siekti dar didesnės Bendrijos integracijos. Žmonių nusivylimas ES auga visose šalyse, todėl britų referendumas gali tapti įspėjimu pagaliau reformuoti ES. Pasitraukus daugiausia išimčių turintiems ir nuolat nepatenkintiems Didžiosios Britanijos gyventojams, Bendrijoje galbūt atsiras daugiau vienybės.
Sustiprės Jungtinės Karalystės ir JAV partnerystė. ES palikusiems britams bus svarbesni dvišaliai santykiai su kitomis šalimis. Užsienio politika gali būti nukreipta į glaudesnį transatlantinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus NATO. Jei norės išlikti kiek nors svarbūs pasaulio politikoje, britai turės aktyviau prisidėti prie pasaulio saugumo užtikrinimo. Bendradarbiavimas saugumo srityje su Lietuva turėtų stiprėti.
Kai Jungtinė Karalystė subyrės į atskiras šalis, pagaliau visiems bus aišku, kodėl Europos ar pasaulio futbolo čempionate dalyvauja atskiros Šiaurės Airijos, Škotijos, Velso ir Anglijos rinktinės. O patyrę dar vieną nesėkmę futbolo stadione rungtyniaudami su škotais, galėsime su kaupu atsilyginti krepšinio aikštelėje.
