Eilės prie gydytojų kabinetų trumpės ir daugės ambulatorinių paslaugų. Mažės nenaudojamų stacionaraus gydymo lovų skaičius ligoninėse, mainais didinant slaugos ir palaikomojo gydymo bei geriatrijos lovų skaičių. Tokius planus ketinama įgyvendinti šalies gydymo įstaigose.
Lietuva tarp ES šalių užima trečią vietą pagal ligoninėse gydomų pacientų skaičių – šis rodiklis liudija, kad mūsų šalies sveikatos priežiūros sistema nėra pakankamai efektyvi. Vyriausybė jau apsisprendė teikti gydymo paslaugas kita forma, suteikdama daugiau priėmimo ir skubios pagalbos, stebėjimo, vidaus ligų dienos stacionaro, vaikų ligų dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos ir kt. paslaugų.
Praėjusių metų pabaigoje ministrų kabinetas patvirtino Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą, kuris bus įgyvendinamas iki 2017 m. pabaigos. Juo siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį, racionalizuoti finansinių bei infrastruktūros išteklių panaudojimą, stabilizuoti sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį ir sudaryti galimybes didinti darbuotojų atlyginimus.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu kiekvienoje apskrityje buvo sudarytos koordinavimo tarybos, kurių pirmininkų dauguma buvo teritorinių ligonių kasų (TLK) vadovai. Šios tarybos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) jau pateikė konkrečius restruktūrizavimo ir įgyvendinimo priemonių planus, kurie bus SAM sudarytos komisijos peržiūrėti ir vėliau patvirtinti. Taigi, kokios permainos planuojamos sveikatos priežiūros sistemoje?
Kęstutis Vaitukaitis, Vilniaus apskrities koordinavimo tarybos pirmininkas, Elektrėnų savivaldybės meras, teigė, kad tarybai buvo pavesta nelengva užduotis – rasti geriausią sprendimo būdą, kuriuo būtų pasiekti Vyriausybės planai ir suderinti valstybės bei skirtingi savivaldybių, gydymo įstaigų interesai: „Tenka pripažinti faktą, kad daugiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skiriama stacionarioms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, vienose gydymo įstaigose stovi tuščios lovos ir nesulaukia pacientų, o kitose trūksta atitinkamų paslaugų.“
Vilniaus apskrityje planuojama mažinti nenaudojamų aktyvaus gydymo lovų skaičių, tačiau plėsti slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyviosios pagalbos ir geriatrijos paslaugas, intensyvinti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugas.
Restruktūrizuoti sveikatos priežiūros paslaugas numatoma ir Telšių bei Šiaulių apskrityse. Šių apskričių koordinavimo tarybų pirmininkas Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika pabrėžė, kad įgyvendinus pokyčius gerės paslaugų kokybė, racionaliau bus naudojami sveikatos sistemos ištekliai, vadinasi, laimės ir pacientas, ir gydytojas.
Peržiūrėjus pacientų, kurie gydosi Telšių ir Šiaulių ligoninėse, srautus, įsipareigota organizuoti nestacionarių paslaugų teikimą ir sumažinti stacionaraus gydymo lovų skaičių. Taip pat visos Telšių ir Šiaulių apskričių gydymo įstaigos pasirašė bendradarbiavimo sutartis su šeimos gydytojais. Tikimasi, kad nuo šiol pacientai bus aptarnaujami sklandžiau: poliklinikose ir ligoninėse nebebus dubliuojami tyrimai, o konsultantas, apžiūrėjęs pacientą ir patikslinęs diagnozę, parašys kokybišką atsakymą šeimos gydytojui.
Supranta, bet baiminasi
Klaipėdos apskrityje taip pat planuojama mažinti stacionaraus gydymo lovų skaičių, didinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, plečiant iki 2 proc. specialistų ambulatorinių konsultacijų apimtį, ir užtikrinti greitesnį patekimą pas šeimos gydytoją. Palaikomojo gydymo ir slaugos lovų skaičius esant poreikiui turėtų didėti iki 3 lovų 1000-iui gyventojų, daugės paliatyviosios slaugos ir geriatrijos lovų, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos plėsis iki 2 proc.
Tikimasi, kad tokiu būdu Klaipėdos apskrityje sumažės eilės pas gydytojus ir į ligonines, gerės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, senų žmonių sveikatos priežiūra bei slauga.
Kokią pertvarkos kryptį pasirinkti, intensyviai diskutuota ir Panevėžio bei Utenos apskričių koordinavimo tarybose, kurioms vadovavo Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas. Sutarus dėl slaugos, palaikomojo gydymo ir geriatrijos paslaugų plėtros ligoninėse, numatyta pertvarkyti 7 Panevėžio apskrities ir 11 Utenos apskrities gydymo įstaigų: jungti Respublikinę Panevėžio ir Kupiškio ligonines, Utenos ligoninėje didinti reanimacijos profilio lovų skaičių ir t. t.
„Pagrindinė problema yra tai, kad vietos politikams, nors jie ir supranta pertvarkos neišvengiamumą, sudėtinga priimti rimtesnius sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo. Ligoninių vadovai, baimindamiesi struktūrinių pokyčių, rodė didelį norą išlaikyti esamą situaciją nepasikeitusią“, – pripažino J. Narbutas.
Jei planams pritars SAM komisija, tikimasi, kad restruktūrizavus paslaugas, sureguliavus pacientų srautus, gydymo įstaigos dirbs efektyviau.
