Žydų lobistai, ypač JAV politikoje, jau seniai pripažįstami vienais įtakingiausių. Elitiniuose pasaulio politikos, verslo ar mokslo sluoksniuose galima sutikti nemažai litvakų ir jų palikuonių.
Žygimantas Pavilionis, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, žydų kilmės senatorius ir Atstovų Rūmų narius pavadino viena įtakingiausių lobistų grupių JAV Kongrese, vienijančia tiek demokratų, tiek respublikonų atstovus. Lietuvos diplomatai ambasadoje Vašingtone nuolat susiduria su litvakais įvairaus pobūdžio susirinkimuose. „Nesvarbu, kokia tema vykdavo susitikimai, vienas ar kitas jų dalyvis paminėdavo, kad tėvai ar seneliai kilę iš Lietuvos ar aplinkinių regionų“, – prisiminė Ž. Pavilionis.
Po 2014-ųjų rinkimų JAV Senate yra dešimt žydų kilmės senatorių, Atstovų Rūmuose – devyniolika. Kai kurie Atstovų Rūmų nariai save sieja su litvakais. Demokrato Tedo Deutcho (Floridos valstija) senelis Isaacas Deutchas gimė 1894 m. Kauno gubernijoje (pagal kai kuriuos įrašus – Valkininkuose), o tarpukariu su žmona Esther persikėlė į Čikagą. Nuo 1999 m. JAV Atstovų Rūmuose dirbanti demokratė Janice Schakowsky (Ilinojaus valstija) savo biografijoje nurodo, kad jos senelis Irwinas Danoffas kilęs iš Lietuvos. Sąsajų su garsiomis litvakų šeimomis taip pat gali turėti Kongreso nariai Stephenas Cohenas, Lois Frankel, Sanderis Levinas ir kiti. „Mes dar daug litvakų neatradome“, – pripažįsta Ž. Pavilionis.
Kodėl jie įtakingi?
Proizraelietiška lobistų grupė visuomet patenka į svarbiausių JAV lobistų sąrašus ir laikoma viena reikšmingiausių užsienio politikos interesų grupių. Viena įtakingiausių organizacijų Amerikos izraeliečių viešųjų reikalų komitetas (American Israel Public Affairs Committee, AIPAC) oficialiai remia JAV ir Izraelio tarpusavio santykių stiprinimo iniciatyvas. Pastaruoju metu esminis AIPAC klausimas buvo palenkti kuo daugiau Kongreso narių, kad šie nepritartų Baracko Obamos administracijos pasiektam susitarimui su Iranu dėl branduolinės programos stabdymo. Jeruzalės ir jos rėmėjų manymu, JAV ir Irano susitarimas kelia didžiulę grėsmę Izraeliui.
AIPAC tiesiogiai neremia kandidatų į Kongresą ar prezidentus. Tačiau tai yra galinga organizacija, politikams padedanti rasti svarbių rėmėjų. Žydai sudaro vos kiek daugiau nei 2 proc. visų JAV gyventojų, dauguma jų susitelkę devyniose valstijose. Todėl žydų lobistų organizacijos negali pasiūlyti politikams plačios piliečių paramos. Tiesioginiai rinkėjų balsai yra pagrindinė „valiuta“, kuria už palankius sprendimus dažnai moka kitos įtakingos lobistų organizacijos, pavyzdžiui, Nacionalinė ginklų asociacija, turinti apie 4 mln. aktyvių narių ir daugybę šalininkų, pasisakančių už amerikiečių teisę turėti ginklą. Tačiau AIPAC tiek demokratų, tiek respublikonų kandidatus suveda su rėmėjais. Vien 2014 m., kai buvo renkama dalis Kongreso, proizraelietiški privatūs ir organizuoti rėmėjai deklaravo politinei kampanijai skyrę beveik 12 mln. JAV dolerių (2012 m. – 15 mln. dolerių). 57 proc. paramos teko demokratų, 43 proc. – respublikonų kandidatams. Paskutinį XX a. dešimtmetį apie 10–15 proc. tipinės JAV Kongreso nario rinkimų kampanijos biudžeto sudarė proizraelietiškų rėmėjų lėšos.
Padėjo siekti svarbiausių tikslų
„Rengdamiesi narystei NATO mes ypač jautėme tuo metu Aljanso plėtros klausimus kuravusių JAV valstybės departamento žmonių paramą, – prisiminė Ž. Pavilionis. – Labai padėjo litvakų ir Vengrijos žydų kilmės diplomatai.“ Vienas svarbiausių Lietuvos narystę NATO rėmusių diplomatų, kurio kilmė siejama su litvakais, yra ambasadorius Danielis Friedas. 1993–1997 m. jis buvo specialusis prezidento Billo Clintono patarėjas ir kuravo NATO plėtros klausimus. Vėliau paskirtas JAV ambasadoriumi Lenkijoje, valstybės sekretoriaus padėjėju, vadovavo Europos ir Eurazijos reikalų skyriui. Nuo 2013-ųjų dirba B. Obamos komandoje.
Pastaraisiais metais mūsų diplomatijos atstovai JAV palaikė glaudžius santykius su dar vienu aukštu litvakų kilmės Valstybės departamento atstovu – Europos ir Eurazijos reikalų skyriaus vadovės Viktorijos Nuland pavaduotoju Ericu Rubinu, daug dėmesio skiriančiu Baltijos šalių saugumui stiprinti.
Vienas svarbiausių Lietuvos narystę NATO rėmusių diplomatų, kurio kilmė siejama su litvakais, yra ambasadorius D. Friedas.
Mūsų valstybei svarbūs ir litvakų šaknų turintys verslo pasaulio atstovai. Anot diplomatų, beveik kas antros iš JAV pritrauktos Lietuvoje investuojančios bendrovės vadovas yra litvakų palikuonis. Bene garsiausias su jais siejamas JAV verslininkas – didžiulei verslo imperijai vadovaujantis Michaelis Rubensas Bloombergas, 2002–2013 m. buvęs Niujorko meras. Manoma, kad litvakų šaknų turi ir buvęs JAV federalinio rezervo pirmininkas Benas Bernanke – jo senelis Jonas Bernanke gimė Boryslave (Lvovo sritis).
Mokslo pasaulyje taip pat yra daug žymių litvakų. Pavyzdžiui, vienam seniausių ir garsiausių JAV Jeilio universitetui nuo 2013 m. vadovauja socialinės psichologijos profesorius Peteris Salovey, laikomas emocinio intelekto tyrimų pradininku. Jis kilęs iš garsios Lietuvos rabinų Soloveičikų dinastijos – kaip žymiausi iš jų minimi Bresto rabinas Chaimas Soloveičikas (1853–1918 m.) ir rabinas Josephas Ber Soloveitchikas (1903–1993 m.), JAV modernios žydų ortodoksijos lyderis. Pasak mūsų šalies diplomatų, vien P. Salovey kilmė suteiktų puikią progą suartinti Jeilio universtitetą ir dabartinę Lietuvą.
Meksikos sostinėje 1 proc. turtingiausių žmonių yra tiesioginiai Lietuvos žydų palikuonys, save vadinantys litvakais. Didžioji dalis jų – XIX. a. pabaigoje iš Rusijos imperijos rytinių gubernijų pasitraukusių žydų giminaičiai. Meksike dar 1941 m. pastatyta Vilniaus sinagogos kopija, atkurta iš nuotraukų.
Neišnaudotas potencialas
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky priminė, kad dalis litvakų iš šalies emigravo dar XX a. pirmojoje pusėje, sustiprėjus sionistiniam judėjimui, tačiau dauguma jų sunaikinti per Holokaustą. Didžiausios litvakų bendruomenės susiformavo Izraelyje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, kai kuriose Pietų Amerikos valstybėse.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Leonido Donskio, Lietuva turi tam tikrą legendą, siejamą su „jidišlandu“: „Tai žydų, jidiš kultūros salos, apie kurias daugelis žydų žino. Vilnius buvo jidiš kultūros centras Rytų Europoje, kur pastaruosius šimtmečius buvo plėtojama ši kultūra. Todėl su Vilniumi siejamas savo kilmės mitas.“ Į kitų šalių elitą patenkantys žydai mielai prisimena savo kilmę, jie žino, kas yra Lietuva. „Buvo matyti iniciatyvos, ypač kylančios iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, konkrečių diplomatų, užmegzti ryšius su litvakais, jų palikuonimis ir stiprinti Lietuvos reputaciją“, – apie nesenas pastangas kalbėjo L. Donskis.
Jis pridūrė, kad Lietuvos užsienio politika pastaraisiais metais buvo akivaizdžiai proizraelietiška, ir tai padėjo stiprinti žydų pasitikėjimą. Izraelio valdžios viršūnėse galima aptikti litvakų ar tokių šaknų turinčių politikų. Vieni įtakingiausių yra buvę premjerai Yitzhakas Shamiras ir Yehuda Barakas, Vilniaus garbės piliečiu tapęs pernai Izraelio prezidento kadenciją baigęs Shimonas Peresas, buvęs Kneseto pirmininkas Dovas Shilansky. Net dabartinis premjeras Benjaminas Netanyahu turi litvakiškų šaknų – jo senelis rabinas Nathanas Mileikowsky (1879–1935 m.) gimė Krėvoje, vėliau persikėlė į Varšuvą.
„Daugelis litvakų palikuonių į Lietuvą žiūri palankiai ir net smalsiai“, – tvirtino ambasadorius Ž. Pavilionis. Jis siūlo išnaudoti šią aplinkybę ir sistemingai megzti ryšius: „Tai turėtų būti Vyriausybės interesas. Juk tai ne tik potencialūs politiniai ryšiai, bet ir kultūriniai, mokslo kontaktai, investicijų ar net turizmo skatinimas.“
