Naujai kuriamas Lietuvos ir litvakų ryšys naudingas ne vien turizmui. Aplankęprotėvių žemę Izraelio ar Pietų Afrikos Respublikos (PAR) piliečiai pastebi galimybių verslui plėtoti.
Iki Antrojo pasaulinio karo Jokūbo Kaco giminę Mosėdyje sudarė dešimt šeimų, betHolokaustą išgyveno tik jo tėvai. Tačiau Izraelio ir Lietuvos draugystės asociacijos „Israelita“ vadovas kalba šypsodamasis: „Mes norime žiūrėti į priekį.“
Į Izraelį sovietmečiu pasitraukęs J. Kacas yra vienas iš maždaug 200 tūkst. šios šalies gyventojų, save kildinančių iš Lietuvos žydų. Tel Avive yra daugiau nei 30 gatvių, pavadintų litvakų pavardėmis.Izraelis – ne vienintelė valstybė pasaulyje, kurios gyventojai turėjo ryšių su Lietuva. 80 proc. PAR žydų yra išeivių iš mūsų šalies palikuonys. Tiesa, skirtingai nei Izraelio litvakai, didžioji dalis gyvenančių PAR Lietuvą yra matę tik nespalvotose nuotraukose vartydami senelių albumus. „Dabar jų spalvas galime ryškinti“, – optimizmo neslėpė šiemet ambasadoriaus kadenciją Izraelyje baigęs Darius Degutis. O sužadintų sentimentų dividendai atitenka verslui.
Pavyzdžiui,145 tūkst. darbuotojų samdančios investicijų bendrovės „Bidvest Group“ įkūrėjas Brianas Joffeįsigyti Lietuvos šaldytų maisto produktų platintoją „Nowaco“ apsisprendė aplankęs prosenelių tėviškę. PAR verslininką sujaudino lietuvių prižiūrimas miestelio žydų paveldas. „Mūsų pastangos nelieka nepastebėtos“, – paaiškino D. Degutis. Ryšys su įtakingais PAR litvakais leistų lengviau patektiį sparčiai augančias Afrikos rinkas.Šiame žemyne ketina investuoti saulės energetikos bendroves vienijanti „BOD Group“, o maisto produktų gamintoja „Amber Pasta“ Afrikoje jau dabar realizuoja 40 proc. produkcijos.
Išsiaiškinusi PAR teikiamas galimybes, Pretorijoje duris atvėrė Lietuvos ambasada. Užsienio reikalų ministerija (URM) atsakyme žurnalui IQ neslėpė, kad stipriosžydų bendruomenės potencialaspaskatino steigti atstovybę.„PAR litvakai sudaro didelę šalies verslo ir finansų elito dalį, turi įtakos priimant politinius sprendimus“, – pabrėžiama URM atsakyme.Litvakai PAR apsigyveno dar XIX a. pab.–XX a. pr., todėl išvengė Europos žydų likimo. „Tėvui kalint koncentracijos stovykloje, jo pusbrolis PAR kūrė verslą“, – kontrastą apibūdino J. Kacas.
Vis dėlto klystume neigdami žydų paveldo svarbą PAR litvakams. D. Degutis prisimena, kaip Lietuvoje ketinantis investuoti Afrikos verslininkas nusprendė įsteigti žydų memorialinį centrą senelių gimtinėje Šeduvoje.
Paveldo žavesys
PAR litvakų šeimoje gimęs Izraelio ir Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas Lenas Judesas neslėpė vadovauti sutikęs paskatintas sentimentų: „Visada norėjau susipažinti su Lietuva ir Vilniumi.“ Prie prekybos rūmų steigimo prisidėjo daugiau litvakų, kurių gretose tokie įtakingi Izraelio verslo pasaulio žaidėjai kaip Shraga Broshas, dabar vadovaujantis Izraelio gamintojų asociacijai.
Atvyksta dėl istorijos, lieka dėl verslo.
LankydamasisVilniuje L. Judesas netruko pastebėti aukštųjų technologijų potencialo. „Išsilavinę lietuviai, spartus internetas ir nuostabus Vilnius sužavėjo tiek mane, tiek kartu atvykusius kolegas“, – prisiminė verslininkas. Teigiamas įspūdispaskatino įsteigti Lietuvos ir Izraelio technologijų centrą. Šiam vadovauja Vilniuje gimęs Zvika Kezureris. Didelės Izraelio technologijų bendrovės „Amdocs“viceprezidento kėdę jis iškeitė į galimybę dirbti su Lietuvos pradedančiosiomis įmonėmis. Litvakai prisidėjo ir prie to, kad Vilniuje duris atvertųIzraelio technologijų įmonė „Wix.com“ bei viena didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių„Teva“.
Izraelio aukštųjų technologijų ir farmacijos įmonės žinomos visame pasaulyje. NASDAQ vertybinių popierių biržoje 8,2 mln. gyventojų turintišalisbendrovių gausa nusileidžia tik JAV. Rytiniame Viduržemio jūros krante įkurtas ir su JAV Silicio slėniu lyginamas „Silicon Wadi“ technologijų įmonių branduolys. Lietuvai ieškant spartesnioekonomikos variklio, geriausių aukštųjų technologijų specialistų patarimai ir ryšiai su jais itin naudingi. Juolab kad dėmesį rodo ir patys žydai. L. Judesas tvirtino, jog litvakų akį traukia ne vien kultūros paveldas: „Atvyksta dėl istorijos, lieka dėl verslo.“
Tiesa, gerėjantys verslo ryšiai neatsiejami nuo politinių realijų. „Pastarieji 10 metų strategiškai buvo svarbiausi“, – konstatavo D. Degutis. Pavyzdžiui, 2011 m. priimtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas prigesino aistras dėl žydų turto restitucijos klausimo. Tik po to Vilniuje nusileido Izraelio prezidento lėktuvas. Tuomečio vadovo Shimono Pereso vizitasbuvo pirmasis tokio lygiošios šalies politiko apsilankymas Lietuvoje. Dvišalių santykių plėtros kryptį rodo ir šiemet Vilniuje atidaryta Izraelio ambasada. „Mūsų elgesys politinėje arenoje keičia žydų požiūrį į mus, o tai atsiliepia ir verslui“, – tikino D. Degutis.
Trapi sėkmė
Šylantys santykiai augina turistų srautą ir eksportą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo dvigubai daugiau Izraelio piliečių nei prieš metus – 14 tūkst. Turistų banga neatslūgsta – pirmą 2015 m. ketvirtį Lietuvoje lankėsi dvigubai daugiau svečių iš Izraelio nei per tą patį laikotarpį pernai. Tiesioginiai skrydžiai įŠiaurės Jeruzalevadinamą Vilniųirpalankus klimatas masina atvykti. „Izraelio žydai su malonumu prisimena vėsias Lietuvos vasaras“, – aiškino J. Kacas. Įvertinus vidutiniškai per dieną turistų išleidžiamą pinigųsumą, išaugęs atvykėlių skaičiusšalies ekonomiką papildė 1,8 mln. eurų. Tiesa, nestebina turistų iš PAR skaičius –9 tūkst. kilometrų iki Lietuvos pernai įveikė vos 300 PAR piliečių.
2014 m. Lietuvos verslas į Izraelį išvežė 23,4 mln. eurų vertės prekių – triskart daugiau nei 2009-aisiais.Mūsiškęprodukciją renkasi nevien litvakai – Izraelyje gyvena bemaž 1,5 mln. Sovietų Sąjungą palikusių žydų. „Vyresni žmonės lietuviškas prekes, ypač maisto, atsimena dar nuo Šaltojo karo laikų“, – kalbėjo L. Judesas. Daugiau nei 25 proc. eksporto į Izraelį sudaro lietuviški maisto produktai. ĮPAR2014 m. išgabenta 19,2 mln. eurų vertės prekių. Didelę dalį sudaro javų eksportas – 43 proc. visos prekybos.
Prekyba ir turizmas auga, tačiau sėkmės pagrindas trapus. Jaunesniems litvakams istorinės sąsajos ne tokios svarbios. „Esame ties per vėlu riba“, – Lietuvosžydų palikuonių ryšį su istorine žeme apibūdino J. Kacas. „Israelitos“ vadovo manymu, pirmiausia reikėtų įamžinti svarbias vietas ir žmonių atminimą. Lietuvos vardas šmėžuoja iškilių žydų, kaip Pasaulio sionistų organizacijos prezidento Dovydo Volfsono ar Izraelio literatūros klasike tituluojamos Lėjos Goldberg,biografijose. Tačiau jiems skirtų atminimovietų nėra. Tai stebina Lietuvą lankančius žydus, tarp kurių netrūksta esamų ir būsimų verslininkų. „Ne kartą sulaukiau klausimų, kodėl mums svarbūs žmonės čia pamiršti“, – pasakojo J. Kacas.
Lietuvos santykis su išeivijos žydais stipriausias nuo pat valstybingumo atkūrimo – oficialių aukšto rango vadovų susitikimų per pastarąjį dešimtmetį vyko dvigubai daugiau nei per pirmuosius 15 nepriklausomybės metų, o Izraelio ambasadorius Vilniuje Amiras Maimonas teigiamai vertina mūsų Vyriausybės pastangas atkurti ryšį su litvakais.
„Tiltai jau nutiesti, dabar sprendžiame,jais eis žmonės ar važiuos pramoninis transportas“, – palyginimų ieškojo D. Degutis.Tiesa, nors atkuriant nutrūkusį ryšį padaryta daug, sudėti darne visi taškai. Lietuvių elgesio su žydais Antrojo pasaulinio karo metais pripažinimas – paskutinis epizodas sudėtingos istorijos raizgyne. „Didžiausia kvailystė nematyti to, kas buvo“, –tvirtinoJ. Kacas. Pašalinus nuoskaudų šaltinį, galima susitelkti į stipriausią saitų kūrimo priemonę – verslą.
