Net jei namuose neturite televizoriaus, labai tikėtina, kad esate aistringas televizijos vartotojas, vieną po kito ryjantis nelegaliai parsisiųstus serialus, ir apsidžiaugėte, kai Lietuvoje neseniai tapo prieinamos „Netflix“ paslaugos – jas kaipmat užsiprenumeravote. Jei tik nuobodžiai maigote lietuviškos kabelinės pultelį ir ne visai suprantate, apie ką čia kalbama, gali būti, kad praleidote dalį to, kas vadinama televizijos aukso amžiumi. „Šiuo metu televizijų turinys yra geriausias, kokį kada nors matėme“, – IQ apžvalgininkui Ignui Krasauskui sakė vienas žymiausių televizijos pramonės ekspertų ir jos suvokimo formuotojų amerikietis Lee Huntas, kuris gegužę atvyksta į „Login“ konferenciją Vilniuje.
– Naudojantis „Netflix“ galima bet kur – per televizorių, kompiuterį ar telefoną – norimu metu žiūrėti beveik bet kurį serialą ar filmą. Jaunimui Amerikoje „Netflix“ tapo televizijos sinonimu, nors tai panašiau į turinio nuomą internetu. Kokie pokyčiai vyksta televizijos pasaulyje?
– Kai atsirado turinio transliacijos internetu, žmonės ėmė klausti, kaip mes tai pavadinsime? Jei jis rodomas ne per televiziją, tai tiesiog video ar turinys? Bent JAV vartotojai mums aiškiai pasakė, jog jie viską vadina televizija. Jei naudojuosi „Netflix“ savo „iPhone“, vis tiek žiūriu televiziją arba kiną. Šie tapatinami su tam tikru turiniu, o jį galima pasiekti per daugybę platformų. Šiuo metu vyksta varžybos dėl to, kur pirmiausia ieškosite norimo turinio.
Jaunimo elgesio modelis labai skiriasi nuo ankstesnių kartų ir viską verčia aukštyn kojomis. Y karta prieina prie daugiau turinio, jį mėgsta ir juos dalijasi. Tačiau kaip tai daro, ar nori už tą turinį mokėti ir kaip gali už jį atsiskaityti – tai dalis didžiojo klausimo.
– „Netflix“ galima rasti kone visų televizijų produkcijos. Teigiate, kad tradiciniai kanalai, parduodami turinį „Netflix“ ir kitiems SVOD (subscription video on demand, t. y. video pagal pageidavimą abonentas, – IQ past.) tiekėjams, save silpnina. Kodėl taip daroma? Ar jie eina savižudybės keliu?
– Televizijos bendrovėms patinka pinigai, gaunami iš „Netflix“ ir kitų SVOD tiekėjų, bet jos ima suprasti, kad savo žiūrovus sumaitina konkurentams. Dauguma televizijų pradeda persvarstyti savo santykius su jais.
– „Netflix“ yra svarbi žaidėja, bet kokia jos ekonominė galia, palyginti su didžiosiomis televizijos grupėmis?
– Didžiulė. „Netflix“ investuoja milijardus dolerių naujam turiniui kurti, ji yra milžiniška žaidėja gamybos ir platinimo srityje. FX televizijos tinklo vadovas Johnas Landgrafas sako, kad konkuruoti su ja sunku, nes talentas ir gamybos profesionalų skaičius yra ribotas.
„Netflix“ gali priimti kūrybinius sprendimus, remdamasi iki šiol neregėtais kiekiais duomenų apie tai, ką ir kada jos abonentai nori žiūrėti. Bendrovė tiksliai žino, ką pažiūrėjote, kiek buvo pasirinkimų, kol atėjote iki to turinio, ar viską žiūrite iki galo, kada nusibosta ir išjungiate, ar atsukate atgal. Šie duomenys nuostabūs, joks kitas turinio kūrėjas ar platintojas tokių detalių neturi.
– HBO televizijai pradėjus teikti „HBO Now“ SVOD paslaugą, jos žiūrimumo rodikliai išaugo 85 proc. Jos vadovas teigė taikęs į Y kartą – jaunus žmones, kurie patys savarankiškai niekada neturėjo tradicinės televizijos, tačiau žiūri turinį per internetą tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais. Teigiate, kad ne visi tradiciniai transliuotojai gali taip sėkmingai įžengti į SVOD rinką, pavyzdžiui, abejojate, ar taip pasiseks vienam seniausių JAV kanalų CBS.
– „Netflix“ siekia būti viskuo visiems žmonėms. Tai gali būti labai konservatyvi vieta ieškantiems saugių programų, bet gali būti radikali erdvė norintiems turinio, kuris stumia ribas. Bet kuriam transliuotojui ateiti ir varžytis tokioje arenoje yra sunku.
CBS veikia daugybę dešimtmečių ir jos žiūrovai kiek vyresni, o HBO – vienas iš nedaugelio prekės ženklų, kurie yra gana platūs, kad turėtų potencialo konkuruoti tokiomis sąlygomis.
– Ar televizijoje trūksta naujų formatų? Seniai buvo kas nors panašaus į realybės šou sprogimą prieš 15 metų. Vėliau atsirado įvairių talentų šou kaip „X faktorius“ ir panašių. Ar žiūrovai išalkę naujovių, o gal jiems reikia kokybės?
– Taip, buvo laikas, kai viskas lyg sprogo, ir išbandėme daugybę turinio formatų. Dabar prasidėjo branda, žiūrima, kas pasiteisino, ir statoma ant to.
Formatų nedaugėja, bet kai kurie tampa gilesni. JAV taip atsitiko dramoms. Šiandien jos visai kitokios nei prieš 10 metų, kai serialuose nebuvo tokių sudėtingų personažų arba tokių tamsių istorijų. Anksčiau dominavo „žydras dangus“, viskas baigdavosi laimingai. USA kanalas anksčiau rodė labai populiarias dramedijas – žanras su dramos ir komedijos elementais. Bet USA evoliucionavo ir dabar rodo tokius serialus kaip „Mr. Robot“ arba „Colony“, kurie yra tamsūs ir sudėtingi. Ši tendencija prasidėjo HBO kanale su tokiais serialais kaip „Sopranai“.
Dėl „Netflix“ atsirado vadinamasis besaikis – keleto serijų paeiliui – žiūrėjimas. Tai buvo didžiulis pokytis. Dauguma serialų, kitaip nei anksčiau, dabar sudaryti ne iš atskirų istorijų, rodomų kas savaitę, bet yra panašesni į 13 valandų filmus. Taigi „Netflix“ buvo pionierė ne tik technologiniu atžvilgiu, bet ir pagal tai, kaip ėmė kurti istorijas.
Šis kūrybinis pokytis pritraukė ir aukštesnio lygio talentų. Serialuose dabar pilna žvaigždžių, kurios šiaip nesvarstytų eiti į televiziją. Pavyzdžiui, pagrindinį vaidmenį „Tarp žvaigždžių“ atlikęs Matthew McConaughey vaidino seriale „True Detective“. Kai kurių talentų kūrybines ambicijas serialai patenkina labiau nei filmai.
Žiūrovai taip pat turi labiau įsijausti – kitaip nei į daugybę kito televizijos turinio, į kurį galima vis įnerti ir paskui išnerti. Bet jei praleisi penkias minutes „Sostų žaidimo“, gali visiškai nebesuprasti, kas nutiko vienoje iš daugybės pasakojimo linijų.
Šiuo metu televizijų turinys yra geriausias, kokį kada nors matėme. Tai tikrai televizijos aukso amžius. Bet turime ir paties prasčiausio. Kartais neįtikėtina, kokie yra realybės šou ir ką žmonės kuria bei žiūri. Kanalų yra begalė, jie transliuoja ištisą parą ir turi užpildyti tą laiką. Jo yra ir paties geriausio, ir paties blogiausio.
– Bet veikia tai, ką vadinate „per didelio pasirinkimo paradoksu“. Asortimentas plečiasi, tačiau žiūrovai lieka ištikimi pažįstamiems kanalams ir laidoms.
– Žmonės lieka prie pasirinkimų, kurie jiems praeityje suteikė gerų emocijų. Tik kyla klausimas: jei galiu pamatyti jūsų TV tinklo laidas kitur, pavyzdžiui, „Netflix“, „Youtube“ arba nelegaliai parsisiųsti, kodėl jūsų tinklas man turėtų būti svarbus? Bet jei suprasiu, kad atėjęs į jūsų tinklą rasiu tam tikro pobūdžio ir tam tikros kokybės programų, toks filtras man padės atsisijoti iš šimtų tūkstančių turinio pasirinkimo galimybių.
Televizijos tinklo pavadinimas turi ką nors reikšti. Pavyzdžiui, savo SVOD tiekėjo puslapyje nuėję į „Disney“ skiltį galite nežinoti, koks konkrečiai turinys ten yra, bet labai gerai įsivaizduojate, kam jis skirtas ir ko tikėtis. Turinio platintojams svarbiausia, kad jų prekės ženklai daugybėje platformų veiktų kaip filtrai.
– Užsisakius „Netflix“ paslaugas viską, ką ji turi, galima žiūrėti be reklamų. Ar žmonės laimingi šių atsikratę?
– Tai didžiausias iššūkis reklamos išlaikomoms tradicinėms televizijoms. Y karta nenori jų žiūrėti ir susiras turinio be jų, nesvarbu, šis bus teisėtas ar ne. JAV reklamos verslas siekia 65 mlrd. dolerių per metus ir maitina televiziją, tačiau vis mažiau žmonių jas žiūri. Užsakovai atranda kitų būdų pasiekti vartotojus, pavyzdžiui, per skaitmeninę ar socialinę rinkodarą, ir 30 sekundžių klipo karaliavimas susiduria su iššūkiu.
– Seriale „Louie“ apie išsiskyrusį vidutinio amžiaus komiką pagrindinį vaidmenį atliko Louis C. K., kuris taip pat yra šio serialo scenarijaus autorius, režisierius, kartais netgi montuotojas. „Louie“ sulaužė daugybę komercinės televizijos taisyklių, bet sulaukė didžiulės sėkmės. Kaip tai paaiškintumėte?
– „Louie“ rodomas per FX televiziją, kuriai vadovauja jau minėtas J. Landgrafas. Tai vienas geriausių JAV savo srities profesionalų, kuris turinio kūrėjams taiko lanksčias taisykles. Jis man sakė, kad susitikimuose kūrėjus įspėja: būkite atsargūs su savo norais, nes aš ne tik leisiu tai padaryti, bet ir reikalausiu, kad nueitumėte kaip įmanoma toliau. J. Landgrafas atsakingas už nemažą dalį revoliucijos, kuri įvyko tradicinėje reklamos išlaikomoje JAV televizijoje. Jis smarkiai rizikavo, bet tai akivaizdžiai atsipirko.
Jei Louis C. K. sukuria porą serialo sezonų ir nusprendžia pailsėti ir tik tada grįžti, J. Landgrafas ir FX sako „gerai“. Jis suteikia didžiulę kūrybinę laisvę. To jau kurį laiką nematėme.
– Kas televizijoje bus svarbiausia ir apie ką kalbėsime po penkių ar dešimties metų?
– Tikrai neįsivaizduoju. Sektorius visiškai pasikeis, bet nemanau, kad kas nors iš mūsų žino, kaip. Bus daug eksperimentuojama, turinys bus vartojamas per kuo įvairiausias platformas.
Žmonės dažnai klausia, ar linijinė televizija išnyks. Aš pasitelkiu analogiją apie automobilio garso sistemą. Jūs turite radiją ir leidžiate stotims – kam nors kitam – pasirinkti už jus. Tai linijinė medija, kuria naudojatės, kai esate tam tinkamos nuotaikos. Bet turite ir CD grotuvą arba mobiliojo telefono jungtį, jei norėsite patys spręsti, ką klausyti. Renkatės vieną iš šių būdų, priklausomai nuo nuotaikos. Manau, kad tai atsitiks ir su televizija. Visada bus linijinė televizija, kuriai leisite nuspręsti už save, bet bus ir platformų, kuriose galėsite žiūrėti kokį norite turinį kada norite.
—–
L. Huntas
Gimė 1956 m. Teksase.
Baigė radijo, televizijos ir kino studijas Teksaso universitete Ostine.
Karjerą pradėjo devintajame dešimtmetyje, kai padėjo paleisti ir pozicionuoti tokius kanalus kaip VH1 ir TNT.
2001 m. Niujorke įkūrė savo dabartinę medijų strateginių konsultacijų įmonę „Lee Hunt LLC“.
Dirbo su didžiausiomis JAV televizijomis ir keliomis dešimtimis kanalų visame pasaulyje, įskaitant Lietuvoje veikiančią „Viasat“ grupę.
