Vokietija per mažai investuoja, todėl kenkia Europai, pasauliui ir sau
Nuo Vašingtono iki Atėnų politikai ir ekonomistai, dažnai neturintys nieko bendro, sutinka, kad kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Vokietija labai klysta dėl ekonomikos politikos. Jų teigimu, tariama šios šalies ūkio stiprybė – per du dešimtmečius mažiausias nedarbas, nors nedidelis, bet stabilus prieaugis, subalansuotas federalinis biudžetas – slepia silpnybes ir politikos klaidas.
Pirma klaida – primygtinai reikalauti, kad probleminės euro zonos narės, kaip antai Graikija, ne tik imtųsi struktūrinių ūkio reformų, bet ir apkarpytų išlaidas bei skolinimąsi (smukdydamos paklausą). Antra klaida daroma savo šalyje. Žemos palūkanos būtų puiki proga daugiau skolintis ir investuoti. Tai būtų paskata ūkiui ir keinsistinis stimulas vangiai euro zonai. Bet Vokietija kaip tik investuoja kukliau nei anksčiau ir vangiau nei dauguma kitų valstybių (žr. grafiką).
Didesnės investicijos gali padėti spręsti ir kitą Vokietijos ūkiui būdingą problemą – didžiausią pasaulyje einamosios sąskaitos perteklių, kuris 2014 m. pasiekė naują 220 mlrd. eurų rekordą, t. y. perkopė 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Perteklius rodo, kiek santaupos viršija investicijas. Investuosi daugiau, perteklius sumažės arba visai išnyks.









