Pirmieji žingsniai buvo sunkūs, tačiau ekonomiškos inovacijos populiarėja
Victoras Hugo kartą pasakė: „Niekas nesustabdys idėjos, kuriai atėjo laikas.“ Bet pamiršo pridurti, jog nevykusiai pristatyto produkto valanda gali išmušti vėliau. Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje atrodė, kad tikrai atėjo ekonomiškų inovacijų laikas. Siekdamos besivystančiuose ūkiuose patenkinti naujų vartotojų poreikius, tenykštės inovacinės įmonės pradėjo gaminti produktus be priedų ir taip drastiškai sumažino savikainą. Pagaliau iš Naujojo Pasaulio sulaukėme rimtos vadybos idėjos.
Tada pasirodė „Tata Nano“. Šis 2 tūkst. JAV dolerių kainuojantis automobilis buvo „palaimintas“ vienos geriausių ekonomiškai augančio pasaulio bendrovių. Bet kelis pirmuosius „Nano“ prarijo liepsnos. Inžinerines problemas „Tata Motors“ išsprendė, bet aukštų siekių turintys indai pareiškė nenorintys sėsti prie pigiausio planetoje automobilio vairo. Atrodė, kad ekonomiškos inovacijos iš perspektyvių gali virsti praėjusia mada.
Naujoje knygoje „Frugal Innovation: How to Do More with Less“ („Ekonomiškos inovacijos: kaip su mažiau padaryti daugiau“) konsultantas Navi Radjou ir mokslininkas iš Kembridžo universiteto Judge’o verslo mokyklos Jaideepas Prabhu patikina skaitytojus, kad taip nėra. (Leidėją „Profile“ su „The Economist“ sieja verslo ryšiai, bet nė vienas iš autorių nebendradarbiauja su redakcija.) Ekonomiškos inovacijos ne tik toliau skinasi kelią besivystančiuose kraštuose, bet ir pradeda užkariauti turtingąjį pasaulį, kuriame po finansų krizės ir recesijos namų ūkių pajamos kurį laiką nekito, o kitur atkakliai laikosi aukštas nedarbas.
