Praėjusiais metais pasaulio žiniasklaidoje dominavo antraštės apie konfliktą Ukrainoje, kritusias naftos kainas ir Ebolos virusą. Tačiau šių metų tendencijos privertė greitai užmiršti praeitį ir gilintis į naujas problemas, todėl reikėtų ruoštis ir sukrėtimams. Tokiomis įžvalgomis dalijosi IQ ir „Orion Asset Management“ surengtos konferencijos „Pasaulis 2016: prognozės ir tendencijos“ dalyviai.
Investicijų fondo „Orion Asset Management“ investicijų valdytojas Donatas Frejus pasakojo, kad metų pradžioje Šveicarijos franko devalvacija tapo sensacija, tačiau žvelgiant iš dabartinės perspektyvos tai tėra viena rinkas sudrebinusių naujienų.
„Mane labiausiai stebino, kaip gerai Vakarų finansų rinkos buvo pasiruošusios atlaikyti visus kilusius iššūkius. Nei Graikijos problemos, nei Kinijos vertybinių popierių krizė didesnio neigiamo poveikio pasaulio ekonomikai neturėjo“, – sakė D. Frejus. Investicijų valdytojas pastebėjo, kad investuotojai daugiausia dėmesio skiria vienai problemai, todėl taikliai nustačius, kuri aktualija bus svarbiausia, galima nuspėti būsimas nuotaikas rinkoje.
Paklaustas, kurie įvykiai finansų rinkose nustebino labiausiai, investuotojas Ričardas Čepas negailėjo sarkazmo: „Viskas buvo netikėta ir tokių įvykių buvo labai daug. Tačiau geroji dalis tai, kad išmokau laukti netikėtumų ir atitinkamai ruoštis šiems metams.“
Ilgalaikis burbulas
Svečias iš Jungtinės Karalystės, Londone veikiančio turto fondo „Basi & Basi“ partneris ir investicijų valdytojas Michaelas Basi paragino į pasaulines tendencijas žvelgti plačiau: „Šiemet rinkų nuotaikas didele dalimi lėmė nerimas dėl ES ateities. Suvaldžius Graikijos krizę buvo optimizmo, kad pagaliau įsivyraus ramybė, bet pabėgėlių krizė nuotaikas pakoregavo į neigiamą pusę, o tai atsispindi finansų rinkose.“
M. Basi tikino, kad kitąmet Europos laukia panašūs iššūkiai kaip ir šiemet, o ES reakcija į už Bendrijos sienų kylančius iššūkius taip pat didžiąja dalimi lems situaciją vertybinių popierių rinkoje. Investicijų valdytojo manymu, kiti metai bus lengvesni valiutų rinkose, tiesa, to paties negalima pasakyti apie naftos rinką. „Paskutinio OPEC valstybių atstovų susirinkime vyravo chaosas. Organizacijos reakcija neprognozuojama dėl vidinių susitarimų, todėl spėlioti, ko tikėtis kitąmet, nesiimčiau“, – sakė M. Basi.
Britas konferencijos dalyvius paragino nesijaudinti ir daugiau dėmesio skirti ilgalaikei perspektyvai vertinti. Pavyzdžiui, vertindami vyriausybių obligacijų grąžą rinkos dalyviai laukia, kol rinka normalizuosis ir grįš į įprastas vėžes. Tačiau pažvelgę ne į 20–30 metų, o į ilgesnę perspektyvą, matysime, kad dabar rekordiškai žemomis laikoma obligacijų grąža ilgiuoju laikotarpiu jau yra grįžusį į įprastą poziciją.
„Įvertinę ilgąjį laikotarpį, galime teigti, kad nenormalūs buvo pastarieji 30 metų, o ne tai, kas yra dabar. Gali būti, kad obligacijos liks mažo pelningumo investicija. Ypač turint omenyje JAV ir Vokietijos vertybinius popierius. Tiesa, situaciją gali pakoreguoti JAV ir Europos centrinių bankų politikos pokyčiai“, – paaiškino M. Basi.
Investicinis galvosūkis
Likę diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad vertybinių popierių rinkoje padėtis skatina ieškoti rizikingesnių investicijų. „Investicijos į obligacijas tampa veikiau draudimo, o ne uždarbio priemonė. O investicijų fonduose pinigų daugėja, todėl klausimas kur nukreipti lėšas, lieka atviras. Labiausiai į akis krinta tai, kad įprastos finansinės priemonės dabartinėmis aplinkybėmis gali būti nepriimtinos“, – aiškino „KPMG Baltic“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.
R. Čepas atkreipė dėmesį, kad įprastos, dažniausiai komercinių bankų ir draudimo bendrovių siūlomos finansinės priemonės nepelningos: „Pensijų fondai investuoja į saugias obligacijas, kurių ilgalaikė grąža yra neigiama. Todėl visi būsime priversti ieškoti alternatyvių kelių lėšoms nukreipti.“ Investuotojas pabrėžė, kad Lietuva – investicinė provincija, todėl susiduriame su ribota investavimo priemonių pasiūla.
Nors likę diskusijos dalyviai nebuvo tokie kategoriški, jie pritarė, kad reikia ieškoti alternatyvų. „Matome, kad kyla geidžiamiausių aktyvų kaina, tačiau visuotinio susidomėjimo alternatyviomis finansinėmis priemonėmis nėra“, – paaiškino D. Klimašauskas.
Tiesa, konferencijos dalyviai ateinančius metus vertino optimistiškai. Per diskusiją vykusioje apklausoje 28 proc. respondentų teigė artimiausioje ateityje besitikintys sulaukti 5–10 proc. investicijų grąžos, 18 proc. dalyvių balsavo laukiantys daugiau nei 10 proc. siekiančios grąžos ir tik 13 proc. tikėjosi mažesnio nei 5 proc. uždarbio.
