Įsteigus įmonę išvengti finansinės rizikos neįmanoma, tačiau galima maksimaliai nuo jos apsisaugoti. Tokią išeitį svajojantiems apie nuosavą verslą siūlo elektroninės prekybos veiklos modelis.
Norint įkelti koją į mažmeninės prekybos sektorių ištaigingos parduotuvės nereikia – pakanka kokybiško interneto puslapio. Todėl pradedantiesiems verslininkams investuoti tenka mažiau, o patyrus nesėkmę kur kas lengviau atsitiesti.
Pavyzdžiui, kuriant įprastą parduotuvę, neišvengiamai prireiks nuomotis ir įrengti patalpas, samdyti aptarnaujantį personalą, įsigyti kasos aparatą, kitos įrangos ir t. t. E. parduotuvių kūrimo ir valdymo platformos „Getshopin“ kūrėjas Andrius Čepkus skaičiuoja, kad pradedantysis verslininkas, suplanavęs atidaryti parduotuvę, turėtų būti pasiruošęs investuoti mažiausiai 10 tūkst. eurų. Pasiryžus prekiauti internetu, galima išsiversti su mažesne pinigų suma. IQ kalbinti tinklalapių kūrimo profesionalai pasakojo, kad kokybiškam e. parduotuvės interneto puslapiui sukurti užtenka iki 2 tūkst. eurų.
A. Čepkaus įsitikinimu, e. prekyba pranašesnė tuo, kad specifinį prekių asortimentą siūlančiam verslui lengviau atrasti savo vartotoją. „Svarbu ne tik nedidelės išlaidos verslo kūrimo pradžioje, bet ir galimybė veiklą pradėti su nedideliu prekių asortimentu. Dėl to atsiranda laiko išbandyti rinką ir įvertinti, kaip reaguoja potencialūs klientai“, – paaiškino verslininkas. Dar vienas pranašumas – prekiaujantys internetu dažnai neapsiriboja klientų paieška tik savoje šalyje, o gali įvertinti begalines globaliojo tinklo galimybes.
Dėmesys detalėms
Matydama e. prekybos potencialą, steigti įmonę susigundė vilnietė Jolita Černiauskienė. Moteris 2013 m. atidarė skandinaviškomis interjero detalėmis ir aksesuarais prekiaujančią e. parduotuvę „Bijūnai prie namo“. Verslininkė tikino, kad prekybą internetu pasirinko siekdama sutaupyti: „Sukūrėme kokybišką tinklalapį ir pradėjome dirbti. Akivaizdu, kad lėšų verslo pradžiai reikia mažiau, o išlaidos, pavyzdžiui, darbuotojams – minimalios.“
E. prekyba, palyginti su įprastomis parduotuvėmis, pranašesnė tuo, kad specifinį prekių asortimentą siūlančiam verslui lengviau atrasti savo vartotoją.
Informuoti potencialius klientus apie veiklą e. prekybos parduotuvėms ne sunkiau nei įprastoms – reklamai galima pasitelkti lietuvių pamėgtus socialinius tinklus ir „Google“ paieškos sistemą. Vis dėlto J. Černiauskienė pastebėjo, kad kuriant e. prekybos verslą daug dėmesio tenka skirti apipavidalinimo detalėms, nes interneto tinklalapis yra pagrindinė vieta, kur klientas susidaro įspūdį apie verslą, siūlomas prekes ir paslaugas.
„Viskas turi būti padaryta labai kokybiškai. Susidūrėme su sunkumais, kai prekių gamintojai neturėjo aukštos kokybės nuotraukų, kurias galėtume dėti į interneto puslapį. Todėl patys samdėme fotografą, nes nenorėjome rizikuoti savo įvaizdžiu“, – aiškino vilnietė.
Toks dėmesys detalėms atsipirko – „Bijūnai prie namo“ sėkmingai veikia trejus metus, o norėdama pritraukti skaitmenine erdve mažiau pasitikinčių pirkėjų, J. Černiauskienė Vilniuje ryžosi atidaryti ir įprastą parduotuvę. „Ir anksčiau pasitaikydavo žmonių, norinčių pamatyti prekes prieš jas pirkdami, tačiau tokių kasmet mažėja. Įsteigę įprastą parduotuvę bandome prisivilioti pirkėjus, kurie dar nebuvo mūsų radę virtualiojoje erdvėje“, – pasakojo moteris.
Naujausiais duomenimis, penktadalis šalies įmonių siūlo savo prekes ir paslaugas įsigyti internetu. Nors daugiausia šią nišą išnaudoja prekybos įmonės, vietos naujiems žaidėjams netrūksta. „Dar prieš penkerius metus žmonės labai skeptiškai vertino galimybę drabužius ir avalynę įsigyti internetu, o dabar tai – dažniausiai perkamos prekės“, – sakė A. Čepkus.
Statistikos departamento duomenimis, perkančiųjų internetu kasmet daugėja. Pavyzdžiui, 35–54 metų lietuvių, įsigyjančių prekių ar paslaugų iš e. parduotuvių, skaičius per pastaruosius ketverius metus padvigubėjo. Tai gera žinia ir rinkos senbuviams, ir pradedantiesiems prekybininkams, nes tokio amžiaus klientai linkę išleisti nuo 100 iki 500 eurų.
—–
Naujoms verslo idėjoms – patrauklios paskolos
• Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės ir verslininkai (fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą). Paskolos dydis – iki 25 tūkst. eurų.
• UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) iš VSF jau suteikė 1277 lengvatines paskolas. Finansine priemone pasinaudojo iš viso 470 jaunų verslininkų iki 29 metų.
• Iki 2020 m. naujoms smulkiojo verslo iniciatyvoms iš ES investicinių fondų bus skirta daugiau kaip 24 mln. eurų.
