Kitąmet bankai privalės aiškiau nurodyti būsto paskoloms taikomus įkainius. Skolinimo rinkoje dominuojantys komerciniai bankai lieka be slaptų ginklų arsenalo.
Prieš pusmetį žiedus sumainę vilniečiai Povilas ir Gabrielė sostinėje ketina įsigyti butą. Programuotojo ir reklamos tekstų kūrėjos šeima būstui planuoja išleisti apie 95 tūkst. eurų. „Dabar palankus metas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Buto nuomai išleidžiame tiek pat, kiek mokėtume bankui, o ir palūkanų norma rekordiškai žema“, – sprendimą grindė vyras.
Sutaupę 15 proc. būsto vertės siekiančią sumą, dėl likusios dalies jaunavedžiai kreipėsi į tris skandinavų kapitalo bankus: „Swedbank“, DNB ir SEB. Kaip ir 90 proc. šiemet ėmusių būsto paskolą, pora ketina skolintis su kintama palūkanų norma. Ši apskaičiuojama atsižvelgiant į tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ ir banko uždarbio maržos dydžius. Banko marža nustatoma kiekvienam besiskolinančiam atskirai, o jos dydis paaiškėja pateikus paraišką gauti būsto paskolą.
Kurią maržos dalį sudaro kliento kreditingumo rizika, o kurią – paskolos davėjo uždarbis, bankai neatskleidžia. Taip finansų įstaigų darbuotojai gali įtikinti klientą, kad būsto paskolos palūkanų norma didesnė dėl prastos kredito istorijos. Todėl nevertėtų stebėtis, kad, kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, su pirmu banko pasiūlymu sutinka 87 proc. prašančių būsto paskolos.
Pasidomėję palūkanų dydžiu konkuruojančiuose bankuose, Gabrielė ir Povilas sužinojo, kad banko maržos dydis skiriasi 0,2 proc. Per du dešimtmečius toks nuošimtis virsta keliais tūkstančiais eurų (žr. grafiką). Poros atveju neapdairumo kaina siektų bent 3 tūkst. eurų, o pablogėjus finansų rinkų padėčiai suma būtų dar didesnė.
Tokių spaudimo priemonių finansų įstaigos taikyti nebegalės. Iki kitų metų kovo 21 d. mūsų šalies teisėje įsigalioja ES būsto kredito direktyva. Ji numato, kad palūkanų normos dydis klientams turės būti nurodomas iki pateikiant paraišką gauti paskolą. Atsiras reikalavimai atskleisti kintamos palūkanų normos dalies ir maržos keitimo sąlygas, riboti mokesčių už išankstinį paskolos grąžinimą dydį. Taip bankai skatinami dėl klientų varžytis skaidriau.
„Gyventojai turės aiškesnį vaizdą, už ką ir kodėl mokama, todėl turėtų mažėti priimančių finansiškai nenaudingus sprendimus“, – IQ aiškino Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) prezidentas Rūtenis Paukštė.
Visiems suprantama
Žemesne palūkanų norma viliojantys bankai klientus gundo ne vien lengvesne paskolos našta. IQ žiniomis, už pigesnį kreditą vietoj pasirinkto objekto siūloma įsigyti finansų įstaigų valdomoms nekilnojamojo turto bendrovėms priklausančio turto. Reikalavimas atskleisti banko norimo uždarbio dydį tokio sverto naudojimą apribos, nes palūkanų dydis bus žinomas iš anksto.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, su pirmu banko pasiūlymu sutinka 87 proc. prašančių būsto paskolos
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas apie palūkanų skaičiavimo viešinimą kalbėjo santūriai: „Anksčiau tai buvo konfidenciali verslo informacija, tačiau jei atsiranda skaidrumo reikalaujanti nuostata, turėsime žaisti pagal naujas taisykles.“ Tiesa, balandį LBA vadovas naujienų portalui delfi.lt aiškino, kad būsto direktyvos įgyvendinimas jam kelia nerimą.
Naujas žaidimo taisykles papildys nuostata, draudžianti su kredito sutartimi parduoti finansinių produktų paketą. Dabar, mainais į žemesnę palūkanų normą, iš kredito gavėjų reikalaujama, kad šie būsto paskolą suteikusiame banke atsidarytų sąskaitą atlyginimui pervesti, kauptų pensiją ir įsigytų kredito kortelę. Nuolaidą būsto paskolai finansų įstaigos susigrąžina komisinių mokesčių pavidalu. Lietuvos bankas planuoja į įstatymą įtraukti nuostatą, kuri kreditoriams tokią praktiką draustų.
Ketinančių skolintis dalią palengvins ir paprastesnis sutarties tekstas. LBKA atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies būsto paskolos sutartys sudėtingumu pranoksta pasirašomas Skandinavijos valstybėse. Paskolų rinkos lyderių „Swedbank“ ir SEB kredito būstui įsigyti bendroji sutarties dalis išsiplečia per atitinkamai 12 ir 9 lapus. Suskaičiavome, kad jose aiškinama daugiau nei 170 punktų. Tokia pati sutartis Švedijoje ir Suomijoje yra kone triskart trumpesnė.
„Būsto kredito sutartys Lietuvoje parašytos juridine kalba, todėl ne visiems aiškiai suprantamos. Dabar įsipareigojimus galės suprasti ir neturintys teisinio išsilavinimo“, – aiškino R. Paukštė. Įsigilinti į pasirašomus dokumentus – kiekvieno kliento pareiga, tačiau neretai pasitikima kredito davėjų sąžiningumu.
„Tiesą pasakius, domėjausi tik palūkanų normos dydžiu, grąžinimo terminais ir sankcijomis už vėlavimą. Banko darbuotoja elgėsi mandagiai, todėl nemaniau, kad ja reikėtų nepasitikėti“, – pasakojo prieš metus iš SEB banko skolinęsis Kęstutis. Bendrijos valstybėse įsigaliojus ES direktyvai esminiai būsto paskolos įkainiai turės būti aiškiai pateikiami pirmame sutarties lape.
LBKA prezidentas pasakojo dažnai sulaukiantis klientų skundų dėl sutarties keitimo mokesčių dydžio. „Sutartys neretai sudaromos daugiau nei vienam dešimtmečiui, todėl tikėtis, kad gyvenimo aplinkybės nesikeis, – naivoka“, – iliustravo R. Paukštė. Pavyzdžiui, SEB banko puslapyje nurodoma, kad pakeisti kredito sutartį mažiausiai kainuos 144,81 euro, o kai kuriais atvejais – 1,5 proc. kredito likučio. Įvertinus vidutinį būsto paskolos dydį 2014 m., sutarties keitimas gali atsieiti 660 eurų.
Tylos siena
Būsto kredito direktyva galios visiems kredito davėjams. Tačiau daugiausia pokyčių patirs komerciniai bankai, nes jiems teks pritaikyti tiek techninę, tiek teisinę bazę. IQ kalbinti komercinių bankų atstovai apie direktyvos įgyvendinimą pasakojo nenoriai. SEB atstovai ragino susisiekti su LBA vadovu ir teigė šiuo metu situacijos nekomentuosiantys.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė leidiniui paaiškino, kad įgyvendinti direktyvą ES šalims palikta daug laisvės, todėl reikia sulaukti Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengto įstatymo projekto.
Abi institucijos direktyvos įgyvendinimo gaires nubrėžė dar šių metų balandį, o Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka IQ aiškino, kad nors įstatymo projekto dar nėra, jau aišku, kad klientai turės galimybę lyginti komercinių bankų kredito pasiūlymus.
Lapkričio pabaigoje Briuselyje būsto direktyvos įgyvendinimo klausimą paskutinį kartą svarstys Europos Komisijos suformuota Bendrijos valstybių deleguotų ekspertų grupė. Todėl įstatymo projektas kreditorių ir visuomenės akis, IQ žiniomis, pasieks gruodį.
ES direktyva kreditoriams taps antruoju apynasriu per mažiau nei pusmetį. Lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos banko atsakingojo skolinimo nuostatų redakcija. Dėl pakeitimų iki 30 metų trumpės paskolos išdavimo laikotarpis, o bankas privalės apskaičiuoti, ar kreditą imantis asmuo bus finansiškai pajėgus mokėti įmokas esant 5 proc. dydžio palūkanoms.
Bendrija siekia labiau ginti bankų klientų interesus ir skatinti jų atsakomybę. Kaip šie tikslai atsispindės Lietuvoje, galiausiai nuspręs mūsų politikai.
