Londoną ar Berlyną primenančios verslo aplinkos Lietuvoje artimiausiu metu nesukursime, tačiau mūsų šalis gali tapti rusakalbius traukiančiu technologijų centru. Taip mano tarptautinis rizikos kapitalo investuotojas Christianas Thaleris-Wolski, kurį kalbino IQ ekonomikos apžvalgininkas Vilius Petkauskas.
– 2014 m. teigėte, kad Lietuvos pradedančiųjų įmonių ekosistema po trejų metų primins Londoną ir Berlyną. Kaip dabar vertinate mūsų šalį?
– Visada smagu atsakyti už savo žodžius (juokiasi). O jei rimtai, Lietuva tikrai nestovi vietoje ir veržliai juda pirmyn. Vis dėlto kiekybiniais rodikliais prilygti pasaulio lyderiams nelengva. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva negali užimti savitos nišos ir joje pirmauti. Mano manymu, jūsų šalis pajėgi tapti saugia verslo užuovėja rusams ir rusakalbiams iš kitų valstybių.
Nei Londonas, nei Berlynas niekada nepasiūlys to, ką galite jūs. Priežastis paprasta – daug vilniečių moka rusiškai, todėl atvykėliai iš Baltarusijos, Ukrainos ar Moldovos jaučiasi esantys arčiau namų. Taip pat jie gali naudotis ES rinka, o Lietuvos narystė NATO užtikrina fizinį saugumą. Tai svarbu, turint omenyje pastaraisiais metais pablogėjusią geopolitinę padėtį buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Panašias sąlygas siūlo ir kitos Baltijos šalys, tačiau Lietuvos pranašumas – kaimynystė su Baltarusija ir patogus susisiekimas su Minsku.
Ekonomikos kreivei nėrus žemyn, susigrąžinti pradedančiajai įmonei skirtų lėšų beveik neįmanoma.
Tam, kad būtų lengviau pritraukti rusakalbių, reikėtų supaprastinti vizų išdavimo Lietuvoje tvarką pradedančiąsias įmones norintiems steigti asmenims. Saugios verslo aplinkos ieškantys žmonės greitai pastebi viešojo sektoriaus pastangas.
– Kuo tai naudinga Lietuvos verslui? Būtų naivu tikėtis, kad dėl atvirų sienų inovatyvios bendrovės mūsų šalyje bus steigiamos viena po kitos.
– Tai tiesa, tačiau reikėtų suprasti, kad Vakarų verslininkai neplūstels į Lietuvą dirbti ir gyventi. O rusakalbiai siekia įsilieti į Europos bendrąją rinką, bet įsitvirtinti Vokietijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje jiems kur kas sunkiau nei pas jus.
Pagalvokite apie Silicio slėnį, Kvebeką ir kitas klestinčių įmonių gausa garsėjančias vietas. Visas jas vienija bendras bruožas – skirtingų žmonių, kultūrų ir idėjų mišinys. Kuo daugiau subursite verslių žmonių, norinčių įgyvendinti naujas idėjas, tuo didesnė tikimybė, kad pasieksite kritinę masę, kuri leidžia atsirasti vadinamiesiems vienaragiams (milijardo JAV dolerių vertę pasiekusioms pradedančiosioms įmonėms – IQ past.).
Patrauklios verslo aplinkos pradedančiosioms bendrovėms kūrimas nėra atskirtas nuo šalies ekonomikos tendencijų ir pačios valstybės, jos gyventojų požiūrio į technologijų plėtrą. Labai sveika kiekvienam visuomenės nariui skiepyti meilę technologijoms ir inovacijoms. Tai puikiai pavyko estams – jų polėkis kurti technologijų bendroves pranoksta prašalaičių, kaip aš, lūkesčius.
Tokia galimybe turėtų pasinaudoti ir Lietuva, taip pat kitos nedidelės valstybės, galinčios svarbius sprendimus priimti palyginti greitai. Pavyzdžiui, vertėtų skatinti stambių įmonių vadovus reguliariai susitikti su jaunosios kartos verslininkais. Taip jie žinotų vieni kitų poreikius. Žvelgiant į ateitį, socialine apsauga besirūpinančios institucijos turėtų ko pasimokyti iš pradedančiųjų verslininkų. Toks bendradarbiavimas atkreipia visuomenės dėmesį ir visiems duoda teigiamų rezultatų.
– Esate teisėjavęs renginiuose, kuriuose vertinamas pradedančiųjų verslininkų gebėjimas įpiršti savo idėjas investuotojams. Kokie metodai jums atrodo priimtiniausi, o kurie kritikuotini?
– Pagrindinė jaunų verslininkų klaida – mąstyti neperžengiant valstybės ar regiono ribų. Net jei siūloma gera idėja, investuotojai linkę palaukti, kol įmonė pakankamai subręs, kad savo produktą galėtų pateikti visam pasauliui. Todėl bendrovės steigėjams nuo pat pirmos dienos reikia galvoti globaliai. Ir tai turi būti ne dirbtinai pritempta fantazija, o verslo modelyje įprasminta idėja.
Kalbant apie patrauklumą, investuotojai labai vertina tarptautinės patirties sukaupusių verslo angelų ar mentorių rekomendacijas. Verslininkai turi perprasti, kaip mąsto fondų valdytojai ir investuotojai. Mes nežinome, kas vyksta kiekviename pasaulio regione, kur verslo aplinka palanki įmonėms augti, o kur ne. Todėl dėmesį dažniau kreipiame į bendroves ar valstybes, kurias mums rekomenduoja pasitikėjimo verti žmonės.
Pavyzdžiui, pažįstu lietuvių sukurtos pradedančiosios įmonės „Yplan“ steigėjus, todėl, jei vienas jų man pasiūlytų investuoti ar pasidomėti kuria nors bendrove, nedvejodamas taip ir padaryčiau. Paprasčiau tariant, siūlyčiau ieškoti gerbiamų verslo atstovų užtarimo ar pagalbos ir neapsiriboti tik savo valstybe.
Nė vienas negimėme viską žinodami. Todėl pradedančiųjų įmonių steigėjus raginčiau semtis patirties įvairiuose renginiuose, kurių šiuo metu netrūksta. Pasitaiko net atvirkštinio proceso atvejų, kai rizikos kapitalo fondų atstovai varžosi dėl įmonių steigėjų dėmesio. Tai puiki proga jaunoms bendrovėms įvertinti savo idėjos patrauklumą.
– Daugiausia dirbate su pradedančiosiomis įmonėmis, teikiančiomis paslaugas verslui. Ar šiame rinkos segmente daugiau vietos naujokams?
– Technologijos atnaujinamos kas 3–4 metus, todėl atsiranda puiki proga vėl išrasti dviratį tiek verslui, tiek paprastiems vartotojams. Dar visai neseniai nežinojome apie socialinius tinklus „Instagram“ ar „Snapchat“, o dabar jais naudojasi šimtai milijonų vartotojų visoje planetoje. Tikiu, kad netrukus šiuos vardus pakeis nauji rinkos žaidėjai.
Paslaugas verslui teikiančios įmonės sulaukia daugiausia mano dėmesio, nes tokių bendrovių pardavimo rezultatai nėra dvimačiai kaip vartotojams skirtų paslaugų įmonėse. Gyventojams paslaugas teikiančios pradedančiosios bendrovės siūlo arba labai didelę grąžą, arba nieko. Todėl paslaugas verslui siūlančios įmonės patrauklesnės rizikos kapitalo fondams ir kitoms technologijų bendrovėms. Tai saugesnė investicija.
– Ar pasikeitusi centrinių bankų kiekybinio skatinimo politika turėtų neigiamos įtakos rizikos kapitalo fondams, investuojantiems į pradedančiąsias įmones?
– Patys rizikos kapitalo fondai nėra glaudžiai susiję su pasaulio ekonomikos ciklais. Tačiau fondai patys pinigų negamina – kaip ir verslininkai, ieškome finansavimo šaltinių. Dažniausiai tai instituciniai klientai: pensijų fondai, draudimo įmonės, rizikos draudimo fondai, stambūs privataus turto valdytojai, kurių ryšys su ekonomikos ciklais kur kas glaudesnis. Mūsų investicijų laukiantiems verslininkams ekonomikos tendencijos rūpi dar mažiau, nes technologinės raidos ciklai retai su jomis sutampa.
Žinoma, tai nereiškia, kad esame neliečiami. Rizikos kapitalo fondams tenka iki dešimtadalio alternatyvioms investicijoms skirtų lėšų. Dėl šių pinigų įnirtingai varžosi visi fondai. Tuomet, kai investicijų į vertybinius popierius grąža mažesnė, daugiau dėmesio sulaukiame ir mes. Tačiau net ir gerais laikais esame mažiausiai patrauklūs, nes mūsų investicijų likvidumas labai menkas. Ekonomikos kreivei nėrus žemyn, susigrąžinti pradedančiajai įmonei skirtų lėšų beveik neįmanoma.
Iš dalies suprantu, kodėl žmonės nerimauja dėl didelio susidomėjimo pradedančiosiomis bendrovėmis ir joms skiriamų sumų. Juolab kad tokie pavyzdžiai, kaip „Twitter“, atrodo kiek makabriškai, kai milžiniškos vertės įmonės neuždirba pelno. Kita vertus, sėkmė gali pernakt padvigubinti investicijas rizikos fonde. Tokia grąža įmanoma tik investuojant į įprastus verslo modelius keičiančias technologijas – būtent tai ir daro patraukliausios pradedančiosios įmonės.
—–
Ch. Thaleris-Wolski:
• Gimė 1975 m.
• 1999 m. Budapešto ekonomikos universitete įgijo bakalauro laipsnį.
• 2006 m. baigė INSEAD verslo mokyklą Paryžiuje.
• 2009–2014 m. rizikos kapitalo fondo „Wellington Partners“ partneris.
• Nuo 2014 m. „IBM Europe“ patarėjų valdybos narys.
• Nuo 2015 m. rizikos kapitalo fondo „Paua Ventures“ partneris.
• Investavo į Lietuvos ir Estijos pradedančiąsias įmones.
