Investuojant į pažangiausias technologijas ir kuriant naujas darbo vietas galima ne tik sumažinti Lietuvos apskričių skirtumus, bet ir spręsti vieną didžiausių šių dienų skaudulių – emigracijos problemą
Lietuvos žemėlapis, vertinant šalies regionų verslumo lygį ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalį, vis dar gana skirtingas. Tačiau pirmaujančią Vilniaus apskritį kasmet vis labiau vejasi kiti regionai.
Ūkio ministras Evaldas Gustas pabrėžė, kad 2012–2014 m. Lietuvos regionuose verslumas augo – bendras jo lygis, skaičiuojant smulkiąsias ir vidutines įmones, tenkančias vienam tūkstančiui gyventojų, didėjo nuo 21 iki 23. „Šiaulių apskritis, kur šis rodiklis siekia 16, yra ketvirtoje vietoje po Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno. Apskritai Šiaulių regionas yra palankus verslo plėtrai“, – optimistiškai padėtį įvertino Vyriausybės atstovas.
Ministrui pritarė ir Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas. Jo teigimu, sėkmingai dirbančios ir produkciją eksportuojančios įmonės yra geriausias pavyzdys, kad Šiaulių apskrityje sudarytos verslui priimtinos sąlygos. Be to, čia veikia gana plataus spektro bendrovių, tad regionas nepriklausomas nuo kurio nors vieno verslo sektoriaus.
Kai kurios eksporto rinkose įsitvirtinusios įmonės beveik nepajuto prieš kelerius metus Europą užklupusios finansų krizės. „Nuo pat 2008-ųjų vis dar kalbama apie krizę ir jos padarinius. O mūsų įmonė kaip dirbo iki tol stabiliai, taip ir dirba. Aišku, dalis bendrovių bankrutavo, tad šiek tiek nuostolių patyrėme ir mes, tačiau tai, sakyčiau, neišvengiami verslo procesai“, – sakė Šiaulių baldų gamybos įmonės „Genmak“ direktorius Alvydas Matutis.
Bendrovė savo projektuojamus ir gaminamus standartinius bei individualius korpusinius baldus daugiausia eksportuoja į Skandinavijos valstybes, tad vienas didžiausių Šiaulių pranašumų yra strateginė padėtis. „Nuo Šiaulių visai arti ir Ryga, ir Klaipėdos jūrų uostas, ir Kaliningradas. Tai svarbu tokiai į eksportą orientuotai įmonei, kaip mūsų. Tačiau mes, vilniečiai, nusprendėme įkurti gamyklą Šiauliuose pirmiausia dėl to, kad čia pigesnis nekilnojamasis turtas“, – aiškino pašnekovas.
Suvienyti pajėgas bendram tikslui
Šiaulių verslumo potencialą atspindi ir nedarbo statistika. Šių metų kovą ketvirtame pagal dydį šalies mieste, palyginti su kitais didmiesčiais ir apskričių centrais, buvo užregistruotas mažiausias nedarbo lygis. Be to, apklausus regiono įmones paaiškėjo, kad 2015 m. darbuotojų skaičius turėtų didėti 4,3 proc. Daugiausia naujų darbo vietų planuojama kurti didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio sektoriuose. Kaip prognozuoja įmonių vadovai, apyvarta augs 28,8 proc. bendrovių, nekis – 33,6 proc. ir mažės tik 5 proc. įmonių. Investuoti į įrenginius planuoja trys iš dešimties apklaustų bendrovių.
Kurdami naujas darbo vietas ir investuodami Šiaulių regiono verslininkai aktyviai naudojasi ir ES parama. Šiaulių apskrityje ES lėšomis šiuo metu iš viso finansuoti 262 projektai, kurių vertė – 97,8 mln. eurų. Didžiausia finansavimo suma (52,95 mln. eurų) skirta 96 energetikos srities projektams, o daugiausia projektų (137) įgyvendinama verslo srityje. Pagal ES paramos lėšomis finansuojamus projektus verslo srityje ji užima trečią vietą po Vilniaus ir Kauno apskričių.
2014-aisiais bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) už smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 577 garantijas, kurių suma siekė 40 mln. eurų (11,4 proc. daugiau nei 2013 m.). Tai leido įmonėms verslo pradžiai ar plėtrai Lietuvoje pasiskolinti apie 58,3 mln. eurų (6,8 proc. daugiau nei 2013 m.).
Beveik 6 proc. suteiktų garantijų buvo už verslo projektus, kuriuos planuoja įgyvendinti Šiauliuose veikiančios įmonės ir verslininkai, iš kurių pusė dirba gamybos sektoriuje.
„Mažas nedarbo lygis rodo, kad Šiaulių regionas strategiškai vystosi, išmintingai išnaudoja visas valstybės užimtumo ir verslumo skatinimo priemones. Taigi net nėra abejonių, kad per pastaruosius du ES struktūrinių fondų programavimo laikotarpius pasiūlytos ir įgyvendintos subsidijų bei finansinės priemonės reikšmingai prisidės prie Šiaulių regiono viešosios infrastruktūros gerinimo ir veiksmingos verslui palankios aplinkos kūrimo“, – teigė bendrovės INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Anot jo, Šiaulių regionas turi potencialo atrasti verslo nišų, kurios galėtų tapti regiono proveržio varikliu. Sutelkus bendras jėgas ir nustačius veiklos kryptis, įmanoma darni ir efektyvi regiono plėtra.
„Manau, kad regionų plėtros strategijos turi būti kuriamos mažiausiai 15–20 metų į priekį, nes ryškaus pokyčio nei per 7 ES programavimo metus, o juo labiau per biudžetinius vienus metus tikrai nepavyks įgyvendinti. Tiek metiniai finansiniai planai, INVEGOS siūlomos priemonės verslui, tiek 7 metų ES finansavimo perspektyva turi darniai papildyti regiono strateginės plėtros finansinį planą, – įsitikinęs A. Zabotka. – Vietos valdžia, universitetas, kolegijos ir profesinės mokyklos, verslą jungiančios asociacijos turėtų būti sudedamosios tokios strategijos dalys, glaudžiau bendradarbiauti ruošdami verslui ir viešajam valdymui reikalingus specialistus, planuoti veiksmingas investicijas į regioną. Verslas jau įrodė, kad didžiausią konkurencinį pranašumą atneša specializacija, tad klausimas, ar verta dabar iš naujo išrasti dviratį, nors Šiauliai ir vadinami Lietuvos dviračių sostine.“
Greiti valgo lėtus
Verslininkai pripažįsta, kad viena skaudžiausių Šiaulių problemų – emigracija. A. Stulpinas mano, kad šį procesą gali pristabdyti tik aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas ir didesni darbuotojų atlyginimai. Antraip Lietuva, parduodama vien darbo jėgą, nesugebės laimėti konkurencinės kovos pasauliniu mastu. Todėl verslas vis dažniau diskutuoja apie klasterių kūrimą, kad suvienijus kelių įmonių pastangas pavyktų į Lietuvą pritraukti iš Kinijos grįžtančius Europos investuotojus.
Bendrovės INVEGA generalinis direktorius A. Zabotka atkreipė dėmesį, kad išties didesnės įmonės turi daugiau galimybių diegti inovacijas. „Tačiau svarbiausia ne įmonės dydis, bet jos veiklos principai. Jeigu įmonė turi aiškią verslo kryptį ir strategiją, yra sudėliojusi trumpalaikius bei ilgalaikius veiklos tikslus ir puikiai valdo savo finansus, nors ir būdama maža, ji niekada nebus prastesnė nei didelė bendrovė, neturinti aiškių plėtros ar veiklos planų. Kaip sakoma, ne dideli valgo mažus, bet greiti – lėtus. Tai ypač pasitvirtina technologijų ir mobilumo amžiuje, kai nesudėtinga net ir regione veikiančioms įmonėms pasinaudoti tokiomis pat galimybėmis, kurios prieinamos didžiuosiuose miestuose.“
Verslui į pagalbą žada ateiti ir valstybės įstaigos. Ūkio ministerija parengė Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 m. planą, kuriame numatytos pagrindinės strateginės kryptys, siekiant didinti verslumo lygį šalyje. Bus kuriama tęstinė verslumo ugdymo sistema, gerinama verslo aplinka ir viešųjų paslaugų verslui prieinamumas, sudaromos patrauklios plėtros sąlygos ir skatinamas tikslinių grupių verslumas, ypač daug dėmesio skiriama regionams. „Šiame dokumente numatyta skatinti verslo pradžią ir plėtrą, pasitelkiant įvairius verslo finansavimo modelius“, – sakė ūkio ministras E. Gustas.
Naujuoju 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos finansavimo laikotarpiu parama verslo konkurencingumui skatinti sieks daugiau nei 0,5 mlrd. eurų, iš jų didelė dalis bus skirta būtent regionams. Lėšos bus nukreiptos keturioms pagrindinėms sritims: verslumui skatinti, tarptautiškumui didinti, įmonių produktyvumui didinti ir ekologiškoms inovacijoms skatinti.
Skaičiai ir faktai
2014-aisiais INVEGA už smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 577 garantijas, kurių suma siekė 40 mln. eurų.
Net 366 garantijos įtrauktos į Garantijų fondą, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis.
Beveik 6 proc. visų suteiktų garantijų buvo už verslo projektus, kuriuos planuoja įgyvendinti Šiauliuose veikiančios įmonės ir verslininkai.
Užsakymo Nr. 15a-234
