Prasčiau nei uždirbti padorų atlygį lietuviams sekasi nebent futbole. Mūsų šalies minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), vidutinis darbo užmokestis ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) vieni mažiausių ES, bet darbo pajamų mokesčių našta prilygsta Suomijos.
Vidurio ir Rytų Europos valstybėse NPD siekia 70 proc. MMA. Mūsų šalyje MMA ir NPD santykis – 51 proc. Pavyzdžiui, Slovakijoje, kurios MMA panašus į mūsų, NPD beveik sutampa su mažiausiu nustatyto atlygio dydžiu. Skurdžiausių gyventojų pajamas apmokestinti vengia ir kroatai, slovėnai, portugalai. Lietuvos MMA gavėjai vien gyventojų pajamų mokesčio biudžetui sumoka 72,3 mln. eurų.
Turtingiausiose Bendrijos valstybėse NPD prilygsta vidutinės grandies specialisto mėnesio pajamoms, neatskaičius mokesčių. Progresinės mokesčių sistemos mažiausiai pajamų gaunančių žmonių kišenėse nešeimininkauja ir prasčiausiai uždirbantiems ant kojų leidžia atsistoti patiems. Nyderlanduose, kur NPD nenustatytas, 4 tūkst. eurų per mėnesį viršijantis vidutinis atlyginimas leidžia oriai gyventi.
Turtingiausios ES narės, taip pat Čekijos Respublika ir Slovėnija džiaugiasi nedidele pajamų nelygybe. Ryškiausia uždirbančių daugiausia ir gaunančių mažiausiai atskirtis yra Baltijos bei Pietų Europos šalyse, o priežastys – nesutramdyta šešėlinė ekonomika ir maži MMA.
Vidutinio atlyginimo dydį lemia ūkio lygis, o ne mokesčių sistema. Todėl rinkimams besiruošiantys parlamentarai labiausiai galvą turėtų sukti ieškodami būdų, kaip paskatinti steigti aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Tuomet baigiantis kitai Seimo kadencijai lietuviai pajamomis galėtų lygintis bent jau su estais ar čekais.
