Biure įkalti vinies į sieną ir pakabinti formalių verslo etikos taisyklių nebepakanka. Lietuvos įmonėms skaidrumo stygius ima kainuoti ir tai skatina pokyčius.
Ilgą laiką Visagine, vieša paslaptis, pro galines duris užėjus į tenykštį siuvimo cechą buvo galima nusipirkti žinomiems prekių ženklams siuvamų drabužių, tik be firminių etikečių. Panašiai tebėra šokolado, paukštininkystės ar bet kurioje kitoje pramonės šakoje.
„Įmonių vadovai pripažįsta žinantys situaciją, bet užsimerkia, kad užtikrintų darbuotojų motyvaciją. Apie kokią kultūrą ir etinius standartus tada kalbame, jei dirbama tokia dvasia?“ – retoriškai klausia Liudas Jurkonis, audito ir verslo konsultacijų bendrovės EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų vadovas Baltijos šalyse. Nors panašios problemos atrodo sunkiai išsprendžiamos, jas galima įveikti diegiant skaidrios veiklos principus visais įmonės lygmenimis, atliekant periodinius svarbiausių procesų auditus, suteikiant ir skatinant galimybę anonimiškai pranešti apie galimus sukčiavimo atvejus.
Neatskleisdamas pavadinimų L. Jurkonis pasakoja apie skandinavų kapitalo įmonę, kuri Lietuvoje įsigijo bendrovę ir patikėjo ją valdyti buvusiems akcininkams lietuviams, esą geriau išmanantiems įmonės veiklos specifiką ir vietos rinką. Tačiau šie pirmus porą metų tikrino, ar naujieji savininkai atkreipia dėmesį, kas slepiasi po ataskaitų skaičiais. Supratę, kad veiklos kontrolės sistemoje yra akivaizdžių spragų, įsidrąsino ir sugebėjo ten „pakišti“ ir įmonės pinigais atliktus remontus savo privačiuose objektuose, ir dalies produkcijos pardavimą juodojoje rinkoje. Kol finansų padalinyje atsirado naujas darbuotojas, kuris apėjo lietuvių direktorių kontrolę ir tiesiogiai susisiekė su pagrindinės bendrovės atstovais, įmonė patyrė milijoninių nuostolių. „Investicija į verslo skaidrumo principų diegimą ir darbuotojų motyvaciją atsiperka, nes mažų mažiausiai ji gali išgelbėti nuo didelių nuostolių, ką ir kalbėti apie atveriamas bendradarbiavimo ir verslo plėtros galimybes“, – konstatuoja L. Jurkonis.
Tačiau formaliai įdiegtos priemonės, pavyzdžiui, išvardyti, bet darbuotojams neišaiškinti, nekontroliuojami ir su žmonių motyvacine sistema nesusieti veiklos etikos principai bei vertybės nebūtinai užtikrins, kad įmonėje tarps gyvybinga aukšta verslo kultūra. Per metinį darbuotojų vakarėlį pristatyti dešimt Dievo įsakymų primenantys etikos principai dar tą pačią dieną pamirštami ir paprastai kelia keblumų tik dulkes turinčiam nušluostyti valytojui.
Stipriausi Vakarų vėjai
Rimčiausiai į rizikų valdymą, pasitelkiant verslo etikos ugdymą, žiūrima tose pramonės šakose, kurios yra griežtai reguliuojamos arba veikia tarptautinėje aplinkoje. „Hewlett-Packard“ (HP) viską įvardijusi iki mažiausių detalių, – sako įmonės padalinio Lietuvoje veiklos vadovė Inga Vyšniauskienė. HP darbuotojas, netyčia nugirdęs konkurentų pokalbį, turi prieiti ir apie tai jiems pasakyti. Galioja ir griežta priimamų bei duodamų dovanų politika, kad ir kas tai būtų: laikrodis, kelionė ar pietūs restorane. „Dovanas iki 50 JAV dolerių galima teikti ar priimti beveik be apribojimų, tik jos neturėtų būti dažnesnės nei kartą per ketvirtį. Jei dovana verta 50–150 JAV dolerių, tuomet reikia gauti vadovo patvirtinimą, ir tai galima tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, man yra tekę atsisakyti kvietimo į renginį, nes žinojau, kad bilieto kaina viršija 150 JAV dolerių“, – pasakoja I. Vyšniauskienė.
Pagal JAV korupcijos užsienyje įstatymą (FCPA) pernai HP skirta 108 mln. JAV dolerių bauda už įmonės padalinių Lenkijoje, Rusijoje ir Meksikoje kyšininkavimą viešuosiuose pirkimuose. 16 metų HP dirbanti I. Vyšniauskienė sako, kad pastaruosius metus dėmesys verslo etikai tik didėja, o darbuotojus ragina ir įspėja pati HP vadovė Meg Whitman. Su nesilaikančiais įmonės veiklos standartų, kurie išdėstomi tik pradėjus dirbti ir kartojami kasmet, atsisveikinama. „HP Lietuva“ produkcijos pati neparduota, tačiau jos partneriai, kuriems taip pat taikomi tie patys standartai, prekiauja ir dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. „HP Lietuva“ skiria ypač didelį dėmesį interesų konfliktui. „Kaip mes juokaujame, tai „prisidavimas“ savo vadovams apie tai, ką pažįstu, su kuo dirbau ir panašiai“, – tikina daugiau nei 80 darbuotojų Lietuvoje turinčios įmonės veiklos vadovė.
Tačiau net po vakarietiškais blizgučiais, tokiais kaip chromuotas „Volkswagen“ ženklas, tūno noras pasukčiauti. Rugsėjo pabaigoje JAV driokstelėjo skandalas dėl įmonės apgavysčių matuojant dyzelinių variklių taršą. Gresia iki 18 mlrd. JAV dolerių bauda, o korporacija tam ruošėsi ir jau pirmosiomis dienomis buvo atidėjusi 7,3 mlrd. JAV dolerių. Pasirodžius naujienoms koncerno akcijų vertė iškart krito 20 proc.
Farmacininkų proveržis
Net jei daugelio įmonių etikos kodeksai skirti tik dulkėti, jie bent jau yra. O štai apie verslo skaidrumą ir atskaitingumą visuomenei Lietuvoje galvojama gerokai rečiau. Pavyzdžiui, „Vilniaus prekyba“ verslo struktūrą išsamiai pristatė tik šią vasarą kilus akcininkų ginčui, kuris peraugo į viešą skandalą ir grėsmę įmonių reputacijai. Per porą dienų sukurtas specialus puslapis, nupiešti veiklos žemėlapiai ir schemos, sukaltas išsamus aprašymas. Duomenys tikslinami ir pildomi.
Didelis skaidrumo proveržis bręsta visos Europos, o kartu ir Lietuvos, farmacijos sektoriuje, pelniusiame gydytojų vežiotojo į Havajus įvaizdį. Netrukus atsiras galimybė tokį stereotipą paneigti: Europos Komisijos pastūmėti farmacininkai atskleis visas konkretiems medikams ir gydymo įstaigoms pervedamas sumas.
Jei koks nors mažas padalinys Lietuvoje nusižengia, šešėlis krinta ant visos korporacijos.
Analogiška tvarka prieš penkerius metus įstatymu įtvirtinta JAV. Dabar viešai skelbiama, kad farmacijos įmonės 2014-aisiais medikams ir gydymo įstaigoms išleido 6,5 mlrd. JAV dolerių. Galima pamatyti ir visiškai individualius duomenis, pavyzdžiui, kad Čikagos priemiestyje dirbantis gydytojas pulmonologas Antanas Razma 2013–2014 m. 56 kartus įvairių farmacijos įmonių buvo pavaišintas maistu ir gėrimais iš viso už 887 dolerius (labiausiai tikėtina, kad tai maitinimo išlaidos renginiuose), taip pat gavo 475 dolerių honorarą iš „GlaxoSmithKline“.
Europos Komisijos iniciatyva 2013-aisiais Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) priėmė vadinamąjį Atskleidimo kodeksą. Pagal jį organizacijos narės turės informuoti, kiek paramos, užmokesčio už konsultacijas arba kompensacijų už išvykas į konferencijas perveda medikams. Šio kodekso nuostatų įsipareigojo laikytis ir daugiau nei 40 Lietuvoje registruotų farmacijos įmonių, o pirmosios ataskaitos bus paskelbtos kitąmet. Už jo nesilaikymą numatytos sankcijos. Pasak advokatės Rūtos Pumputienės, kuri vadovauja vienai iš susitarime dalyvaujančių farmacininkų asociacijų LAWG, svarstoma net apie finansines nuobaudas, tačiau kol kas apsiribojama įspėjimais, viešu paskelbimu ir kreipimusi į pagrindines bendroves: „Šis būdas itin efektyvus, nes niekas šiandien nenori būti neetiškas. Jei koks nors mažas padalinys Lietuvoje nusižengia, šešėlis krinta ant visos korporacijos. Tai veikia jos akcijų kursą, šalies skyriaus vadovai netenka darbo.“
Šiuo metu farmacininkai pagal Lietuvos teisės aktus turi valstybei deklaruoti, kiek išleidžia medikų kelionėms į profesinius renginius užsienyje, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija svarsto į sąrašą įtraukti ir visas kitas išlaidas. Kitaip tariant, savanorišką farmacininkų įsipareigojimą norima įtvirtinti teisės aktuose ir padaryti privalomą.
Didesnio skaidrumo reikalavimai sukėlė šiokį tokį susirūpinimą užsienyje. Žiniasklaida nepagrįstai puls, visuomenė nesupras. Net gąsdinama, kad medikai dėl to atsisakys dalyvauti konferencijose ir klinikiniuose tyrimuose, užtikrinančiuose apsikeitimą gyvybiškai svarbia informacija, nors tai naudinga ir pacientams. Tačiau kito būdo, kaip išsklaidyti abejonės dėl Havajų ir recepte išrašomo vaisto pavadinimo, nėra.
Lietuviai dar turi subręsti
Kitose ūkio šakose panašaus masto skaidrumo iniciatyvų kol kas nematyti, o ir pavieniai pokyčiai vyksta lėtai.
38 pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, EY 2015 m. neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimas rodo, kad vadovai dažnai pervertina savo pastangas diegti aukštus skaidrumo ir etikos standartus įmonėje. 44 proc. jų mano, kad bendrovėse kalbama apie aukštų etinių standartų svarbą, tačiau taip pat galvoja tik 30 proc. pavaldinių. Tyrimas atskleidžia, kad priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas įmonės skaidrumo ir etikos principų laikymasis, dar mažiau. „Tikėjimas, kad verslas yra skaidrus ir valdomas, kyla iš įsitikinimo, kad mano įmonė nedidelė, aš kaip savininkas arba direktorius visus pažįstu arba bent žinau. Grįžtame prie standartinių mitų, kai, pirma, vadovas mano, kad viską reguliuoja ir supranta, ir, antra, galvoja, kad jo komanda yra patikima ir sąžininga, o jei kur nors ir būna korupcinių veiksmų ar sandorių, tai tik ne jo įmonėje“, – aiškina L. Jurkonis.
Lietuviškos verslo skaidrumo iniciatyvos „Baltoji banga“ dalyvių įsipareigojimai kol kas apsiriboja pažadu laikytis įstatymų.
Net ir šabloniškai neskaidriomis laikomuose ūkio sektoriuose yra bendrovių, kurių vadovai principingai pasakė kovojantys sąžiningai ir netoleruojantys korupcijos. „Natūralu, kad šioms įmonėms rungtis su tokiomis, kurios sau leidžia daugiau nei švari konkurencija, yra sudėtinga, – aiškina EY ekspertas. – Todėl labai svarbus efektyvus reguliavimas ir valstybės dėmesys kovojant su šiais reiškiniais ne tik nacionaliniu mastu, bet ir regionuose, atskirose ūkio šakose, bendradarbiaujant su verslo organizacijomis.“
Lietuviškos verslo skaidrumo iniciatyvos „Baltoji banga“ dalyvių įsipareigojimai kol kas apsiriboja pažadu laikytis įstatymų: nevengti mokesčių ir sąžiningai konkuruoti viešuosiuose pirkimuose. Bet teisės aktų paisymas sudaro tik nedidelę dalį šiuolaikinės sąžiningo ir atsakingo verslo sampratos, į kurią įtraukta viskas: nuo išplėtotų vidaus taisyklių iki reguliariai viešai skelbiamų finansinių duomenų.
Kai kurios prie „Baltosios bangos“ prisijungusios įmonės kol kas net viešai neskelbia savo akcininkų. „Noro plėsti skaidrumo sampratą esama, bet tempas ribotas, nes kiekviena rinka turi tam pribręsti“, – teigia „Baltosios bangos“ veiklos koordinatorė Andželika Rusteikienė. Pasak pašnekovės, norima dalyvaujančioms įmonėms parengti metodiką, pagal kurią jos galėtų įvertinti, kokias skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimo priemones turi ir kokių dar trūksta.
A. Rusteikienė taip pat pastebi, kad daugiau iniciatyvos rodo užsienio kapitalo verslai arba įmonės, norinčios eksportuoti į Vakarus, ir poslinkiai matomi: „Prieš septynerius metus niekam nebuvo įdomu, kas skaidrus ir kas etiškas. „Baltoji banga“ prasidėjo tik kaip iniciatyva už skaidrų atlyginimų mokėjimą, nes buvo aktualus vokelių klausimas. Tačiau dabar įmonės ima pripažinti, kad egzistuoja skaidrumo stygiaus mokestis.“
