Margarita VorobjovaitėNetrukus šimtmetį skaičiuosiančiame Žanetos Fomovos bute kokliniai židiniai, autentiški lubų lipdiniai ir kita Senamiesčio autentika darniai susilieja su šių dienų inkliuzais – šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūriniais.
Pačiame Vilniaus senamiestyje esantis art deco stiliaus namas išsiskiria ne tik puošniu fasadu su tai epochai būdingomis detalėmis – išskirtinis ir jo adresas. Tiksliau, vienas numeris žymi net du tame pačiame kieme esančius namus – tarpusavyje nesujungtus, tačiau fasadais sudarančius harmoningą ansamblį.
1924 m. abu juos pastatė du broliai žydai, kuriems priklausė Pilies gatvėje veikusi cukrainė. Vėliau šis šimtametis namas matė ir gerų, ir visai juodų dienų. Sovietmečiu čia, kaip ir daugelyje panašių Senamiesčio pastatų, įrengiant komunalinius butus visiškai suniokotas tiek erdvių planas, tiek autentiškas koloritas. Jau atgavus nepriklausomybę būstą nusipirko naujas savininkas ir jam grąžino pirmykštę išvaizdą, o prieš maždaug aštuonerius metus butas tapo Ž. Fomovos namais.
Tuo metu naujo būsto ieškojusi moteris su šeima iš pradžių galvojo keltis į namą – jau buvo net išsikristalizavusi jo vizija. Tačiau kartą atsitiktinai žingsniuodama pro šalį su tuomet dar vežimėlyje gulinčiu jaunėliu sūnumi pamatė šį daugiabutį Senamiestyje ir sužavėta pagalvojo, kad jei gyventų bute – tai tik čia. Šeimos vizijos ir norai keitėsi, ji apžiūrėjo tris būstus, kuriuose svarstė įsikurti, bet nė vienas neprilipo prie širdies. Kartą Ž. Fomovai paskambinusi nekilnojamojo turto brokerė ėmė pasakoti, kad parduodamas butas su visais šiai klientei svarbiais kriterijais – pačiame Senamiestyje, tačiau itin ramioje vietoje, labai erdvus, šviesus, aukštomis lubomis, visas esantis viename aukšte. Kai tik agentė ištarė jo adresą, Ž. Fomova iškart suprato – tai būstas tame pačiame name, kurį pamačiusi ji negalėjo pamiršti.
