Kartais iš namų, kuriuose tenka lankytis, geriausiai įsimeni ne atskiras detales, bet juose apėmusį jausmą. Ir sunku išmatuoti, kas jam turi daugiau įtakos – patogus mėlynas fotelis ar ryškiaspalviai keksiukai, įrėmintas atvirukas ar iš patefono sklindanti melodija. Po vienus tokius namus Vilniuje dairosi Viktorija Vitkauskaitė.
Į darnią visumą sugulusios knygos, gėlės, įrėminti kūriniai, stalo dekoro detalės ir namų kvapai gali suklaidinti, kad šeimininkai čia gyvena jau senokai. Iš tiesų Aistę ir Justą Strelčiūnus dar galima laikyti naujakuriais. Į būstą sostinės Naujamiesčio rajone pora su augintiniais – haskiu ir dviem katinais – įsikėlė praėjusių metų pabaigoje, prieš pat Naujuosius.
Erdvė, daug natūralios šviesos, pro langus atsiverianti urbanistinė sostinės panorama padėjo sutuoktiniams greitai apsispręsti, kad jie įsikurs būtent čia. Tačiau kol naujos statybos butas tapo jaukiais namais, reikėjo šį tą pakeisti. Bendra virtuvės ir svetainės zona, kurioje gaminama, laukiama svečių, žiūrimas televizorius, klausomasi muzikos ar tiesiog ilsimasi, rangovų iš pradžių buvo suskirstyta į du kambarius.
„Mudu mėgstame gaminti, bet kai virtuvė yra uždara, jautiesi tarsi atskirtas. Todėl norėjome, kad virtuvės ir svetainės zona būtų bendra“, – pasakoja Strelčiūnai. Išgriovus sieną iškart tapo aišku, kaip atsivėrusią erdvę padalyti funkcinėmis zonomis: kur įrengti televizoriaus ir muzikos kampelį, kur pastatyti apvalų valgomojo stalą ir virtuvės salą. Ši, beje, tarnauja ne tik kaip papildomas darbastalis, bet ir kaip lentyna daugybei kulinarinių knygų.
