Meilė maistui Svajūnui Jarmalai padėjo pasirinkti profesiją, o domėjimasis sportu leidžia pabėgti nuo kasdienės rutinos restorane. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės virtuvės šefas Rasai Pangonytei pasakoja, kiek mityba lemia sėkmę aikštelėje.
Kai prieš keletą metų krepšininkas Jonas Valančiūnas keptais šonkauliukais garsėjančio restorano „Rib Room“ virtuvės šefui pasiūlė atvažiuoti į Kanadą ir tapti jo asmeniniu virėju, šis kaip tik mąstė apie pokyčius. „Reikėjo kažką keisti gyvenime, kažkokių akademinių atostogų. Planavome su žmona išvažiuoti į kokią dykynę pusei metų, kad išsivalytume galvas, nes kasdienė rutina pradėjo erzinti. Su pora pertraukų restorane dirbu nuo 2002 m.“, – lūžio laikotarpį prisiminė S. Jarmala.
Važiuoti ar nevažiuoti dvejojęs vyras galiausiai pasidavė avantiūrai ir su žmona metams išvyko į Torontą rūpintis garsaus krepšininko virtuve. „Važiavome, kad Jonui būtų geriau“, – trumpai savo tikslą apibūdino virėjas.
Mitybą prižiūrintis profesionalas sportininkams nėra vien tuščias įgeidis. Tinkamai parinkti produktai, griežtas valgiaraštis rungtynių dieną, kasdienė sportininko savijautos analizė lemia ir rezultatus. „Stebi žmogų, bendrauji, matai, kas jam gerai, kur jam reikia daugiau energijos, nuo ko jis jaučiasi apsunkęs“, – pasakojo S. Jarmala. Savo darbą virėjas dirbdavo ir per rungtynes, stebėdamas krepšininką aikštelėje: „Prieš rungtynes reikia energijos suteikiančių užkandžių, kad būtų sprogstamoji medžiaga. Aš žinau, kada jis eina į startą, kiek laiko praleis aikštelėje, žinau, kad turi atiduoti visą save ir dar būti gyvas likusiose rungtynėse. Sėdi arenoje, žiūri krepšinį ir stebi, kaip jis bėga, uždusęs ar neuždusęs. Gal jam reikia ko nors daugiau. Aha, kavą gėrei? Negėriau. Bam“, – asmeninio virėjo darbo ypatumus aiškino virtuvės šefas.
