Mansardinis netradicinio plano butas sostinės Naujamiesčio rajone – tiek informacijos jau pakanka susidaryti išankstiniam įspūdžiui apie jo savitumą. Lauros Montvilaitės namuose viešinti Viktorija Vitkauskaitė įsitikina, kad nestandartinė erdvė visu žavesiu atsiskleidė sulaukusi nestandartinius sprendimus priimančios šeimininkės.
Dažnai mėgdavusi paganyti akis po nekilnojamojo turto tinklalapius ir pafantazuoti, kaip galėtų įrengti vieną ar kitą erdvę, vilnietė ir šį būstą aptiko per vieną tokį virtualų pasivaikščiojimą. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio – veikiau smalsumas pamatyti, kaip gyvai atrodo šie namai ir ką juose būtų galima įgyvendinti savaip.
Bet pro stoglangius srūvanti natūrali šviesa, ramybė, netipinis būsto planas ir kažkokia sunkiai nupasakojama, tačiau aiškiai juntama jo dvasia lėmė, kad ši vieta tapo L. Montvilaitės namais. Nors, kol į įsigytą būstą jau buvo galima kraustytis gyventi, prireikė nemažai laiko. Butas, įkurtas devintajame dešimtmetyje įrengtoje palėpėje, ir apdaila bei interjero elementais alsavo dar anų laikų dvasia. Todėl apsilankiusieji vos įsigytame pirkinyje L. Montvilaitei siūlė nesukti galvos nei dėl daugybės medinių lentelių, kuriomis iškaltos buto sienos, nei dėl įmantrių, veidrodžiais dekoruotų lubų – esą geriausia viską būtų išlupti, mesti lauk ir imtis gipskartonio. Tačiau naujoji savininkė į tai nusprendė pažiūrėti kitaip.
„Viena vertus, viską išlupti, išmesti ir įrengti iš naujo reikštų didžiules išlaidas. Be to, puikiai suprantu, kiek darbo, energijos, pastangų į šiuos namus įdėjo ankstesni šeimininkai“, – pasakojo ji. Todėl apvalė tik kai kuriuos perteklinius židinio elementus, statramsčius, ornamentuotose lubose atsisakė veidrodžių – o tuomet ir sienas, ir lubas uždažė balta spalva.
