Lietuvoje gyvena 23 tūkst. sentikių. Nors skaičius nemažas, apie šios religinės bendruomenės kultūrą ir tradicijas žinome tik nuotrupas. Detalesnį jos paveikslą piešia Rasa Pangonytė.
Juliana Bojarova – šeštos kartos vilnietė. Ji dirba mokytoja sekmadieninėje Vilniaus sentikių religinės bendruomenės mokykloje ir, nors yra jauno amžiaus, vadinama matuška, nes ištekėjusi už Lietuvos sentikių bažnyčios aukščiausiosios tarybos pirmininko, dvasinio vadovo Grigorijaus Bojarovo. Į savo namus pakvietusi moteris mielai sutinka papasakoti apie šios religinės bendruomenės kulinarinę tradiciją, nes nori, kad žmonės apie sentikių kultūrą žinotų daugiau.
Šalia cerkvės esantys parapijos namai pasitinka pyragų kvapais: laukdama svečių šeimininkė iškepė tradicinių mielinės tešlos pyragėlių su bulvių įdaru bei pyragą su varške. Pyragėliai – vienas populiariausių sentikių virtuvės patiekalų, su skirtingais įdarais valgomi ir per šventes, ir kasdieną, ir per pasninkus. Kaip teigė pašnekovė, sentikiai vertina natūralumą ir tikrą produktų skonį, todėl šioje virtuvėje nerasime gausiai prieskoniais pagardintų ar aštrių patiekalų.
J. Bojarova rengdamasi mūsų pokalbiui bendruomenėje ir šeimoje surengė nedidelę apklausą. Senieji vilniečiai, iš kaimų į Vilnių suvažiavę žmonės, prisiminė ir tokių patiekalų, kurių šiandien mieste jau nebegamina dėl svarbios priežasties – neliko tradicinių krosnių. Tačiau daugumą patiekalų ir prisimena, ir pasigamina. Visi pašnekovės kalbinti žmonės minėjo raugintų avižų kisielių, kartu su proprotėviais atkeliavusį į Lietuvą. Visose sentikių šeimose žinomas ir bulvių patiekalas kartoflianiki – aliejuje kepti virtų bulvių blyneliai su įdaru. „Bulvės išverdamos su lupena, dar karštos nulupamos ir trinamos, kol masė tampa labai tąsi. Man sakė, kad patys tikriausi kartoflianikai įdaryti raugintais kopūstais. Tai tokie į žemaičių blynus panašūs pyragėliai su grietine“, – receptą padiktavo moteris.
