Į paauglystę amžiumi įkopusiam interjerui atrodytų natūralu ieškoti naujų drabužių. Vis dėlto viešėdama vilniečių būste Viktorija Vitkauskaitė įsitikina, kad gebėjimas atsispirti vienadieniams mados vėjams leidžia ir prieš daugiau nei dešimtmetį įrengtiems namams neatsilikti nuo laiko pulso.
Architekto Gintaro Kuginio projektuotų individualių namų kvartalas atitiko esminius lokacijos kriterijus, kuriuos kėlė tuomet būsto besižvalgę verslininkai Ingrida ir Simonas Gelminauskiai: jis buvo arti gamtos, bet ir arti miesto centro. Iš tiesų Rotušės aikštę iš namų prireikus paprasta pasiekti pėsčiomis. Taip pat paprasta čia gyvenant užmiršti sostinės šurmulį: būsto kiemas remiasi į miško teritoriją, prie tvoros užklysta stirnų, lapių, o naktimis suūbauja pelėda.
Prieš 11 metų įsigyto namo naujakurius tenkino ir jo planas, todėl jokių didesnių pokyčių imtis nereikėjo. „Sunkioji artilerija“ – apšvietimo, santechnikos reikalai – buvo patikėta profesionalams, o baldai, tekstilė, vietos paieškos namų bibliotekai ir gausiai paveikslų kolekcijai tapo šeimininkų rūpesčiu. Reikėtų pridurti – maloniu. I. Gelminauskienei anksčiau yra priklausęs interjero salonas – iš šio į namus atkeliavo keletas baldų. Verslo konsultantė yra įrengusi ir ne vienos parduotuvės interjerą.
„Įrengdami šiuos namus visiškai nesivaikėme madų. Baltos sienos, tamsios grindys, nerūdijantysis plienas, natūralus medis – tokie buvo mūsų pasirinkimai. Įrengiant namus svarbu turėti skonį. Aišku, kiekvienas žmogus įsivaizduoja jį turintis. Bet galiu pasakyti, kad savąjį tikrai daug lavinau: dar turėdama savo interjero saloną apvažiavau daugybę šios srities parodų, perskaičiau daug specializuotų žurnalų. Ilgainiui akis pradeda atskirti, kas kokybiška, kas ne, kas tau radikaliai nepatinka, o kas yra priimtina“, – pasakoja I. Gelminauskienė.
