BNS FotoKetvirtadienį oficialiai atidarant vieną svarbiausių Lietuvos strateginių energetinės nepriklausomybės projektų – magistralinį dujotiekį į Lenkiją (angl. „Gas Interconnection Poland Lithuania“ – GIPL), BNS pateikia 25 svarbiausius faktus apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.
2009 metų birželį Europos Komisija ir aštuonios Baltijos jūros regiono šalys pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), pagal kurį įgyvendinti strateginiai energetikos projektai, įskaitant Lietuvos elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, skirti panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.
2012 metų vasarį bendrovė „Ernst & Young Business Advisory“ pristatė už 870 tūkst. eurų atliktą dujotiekio verslo aplinkos tyrimą.
2013 metų gegužę Lenkijos energetikos bendrovė „ILF Consulting Engineers Polska“ parengė jungties galimybių studiją.
2014 metų rugpjūtį Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ oficialiai pateikė paraiškas ES finansinei paramai. Studijai prašyta 50 proc. darbų vertės, o statyboms – 75 proc.
2015 metų birželį dujotiekio projektavimo konkursą Lietuvoje už 7,1 mln. eurų (su PVM) laimėjo Kauno įmonė „Ardynas“.
2015 metų spalį „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ pasirašė sutartį su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA), pagal kurią GIPL projektui skirta 295 mln. eurų paramos.
2016 metų balandį „Amber Grid“ paskelbė rangos ir vamzdžių pirkimo konkursus, tačiau tų pačių metų spalį jie buvo nutraukti, Lenkijai pareiškus apie ketinimus dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą.
2018 metų gegužę „Amber Grid“ su „Gaz-System“ pasirašė dujotiekių sujungimo sutartį. Ja patvirtintas galutinis sprendimas investuoti į projektą.
2018 metų birželį-liepą „Amber Grid“ paskelbė GIPL statybos rangovo ir plieno vamzdžių pirkimo konkursus.
2019 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė 31,9 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su Lenkijos bendrove „Izostal“ dėl plieno vamzdžių tiekimo.
2019 metų liepą dujotiekio statybos rangos konkurso nugalėtoja paskelbta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dirbusi Lietuvos vamzdynų statybos bendrovė „Alvora“ ir jos partnerė „Šiaulių dujotiekių statyba“. Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido pasirašyti su ja sandorį tik „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.
2019 metų rugpjūtį Vyriausybei iš GIPL rangovo konkurso pašalinus Baltarusijos kompaniją „Beltruboprovodstroj“ su partnere Kauno bendrove KRS dėl galimų verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, baltarusių įmonė Lietuvai dėl to pateikė 10 mln. eurų pretenziją.
2019 metų rugpjūtį antros vietos laimėtojai „MT Group“ teismui ir Viešųjų pirkimų tarnybai apskundus konkurso eilės sudarymą, VPT rugsėjį nurodė „Amber Grid” laikinai sustabdyti rangovo konkursą. „MT Group“ dėl konkurso bylinėjosi dvejus metus, o 2021 metų rugpjūtį su „Amber Grid” sudarė taikos sutartį.
2019 metų spalį kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys, o konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius buvo atleistas.
2019 metų gruodį pakartotinai įvertinus pasiūlymus konkurso nugalėtoja vėl paskelbta „Alvora“, pasiūliusi darbus atlikti už 79,85 mln. eurų (be PVM).
2020 metų sausį prasidėjo GIPL dujotiekio tiesimo darbai.
2020 metų birželį žiniasklaida pranešė, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai. „Amber Grid“ teigė, kad „Alvora“ buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.
2020 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų paskolos dujotiekiui sutartį su Europos investicijų banku (EIB).
2020 metų rugsėjį buvo atlikta apie pusė dujotiekio statybos darbų: įgyvendinta sudėtingiausia projekto dalis – vamzdyno tiesimas po Nerimi ir Nemunu.
2021 metų rugpjūtį nutiesus 90 proc. dujotiekio ir suvirinus visą jo vamzdyną jis išbandytas maksimalia apkrova.
2021 metų gruodį GIPL statybos darbai buvo užbaigti, o visas dujotiekis iki Lenkijos sienos užpildytas dujomis.
2022 metų kovą „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš pagrindinės projekto rangovės „Alvoros“ per teismą pareikalavo sumokėti beveik 4,7 mln. eurų skolą.
2022 gegužės 1-ąją GIPL pradėjo komercinę veiklą.
2022 gegužės 5-ąją dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentams Gitanui Nausėdai, Andrzejui Dudai ir Egilui Levitui bei Europos Sąjungos energetikos komisarei Kadri Simson įvyks oficialus dujotiekio atidarymas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
