BNS FotoSekmadienį pradėjus veikti vienam svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – magistraliniam dujotiekiui į Lenkiją, milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.
Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.
„Amber Grid“ vadovas patikino, jog visos projekto metu galėjusios kilti rizikos buvo suvaldytos, o dujotiekis yra patikimas ir saugus. Pasak N. Bikniaus, projektą pavyko įgyvendinti ne tik laiku, bet ir sutaupyti 20 mln. eurų – vietoje planuotų 136 mln. eurų išleidžiant 117 mln. eurų.
– Kaip sekmadienį pradėjęs veikti GIPL dujotiekis pakeis Lietuvos ir viso regiono dujų rinką?
– Šis dujotiekis regionui yra labai svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis sujungia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos dujų rinkas su bendra Europos Sąjungos dujų rinka. Kartu tai sukuria galimybę transportuoti dujas ir į Lenkiją, tokiu būdu Lenkijai pasinaudojant tiek mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tiek požemine gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Ši infrastruktūra sukuria pridėtinę vertę dujų rinkoje. Nors atrodytų, Lietuvos gamtinių dujų tiekimo šaltinis per terminalą nėra didelis Lenkijos rinkos kontekste, bet svarbu suprasti, kad tokiu būdu mes padėsime lenkams šiuo metu turėti dujų šalies rytiniame regione – tai yra svarbu.
Aišku, Lenkija daug investuoja į savo gamtinių dujų infrastruktūrą, kuri netrukus bus labai diversifikuota bei, neabejoju, pasitarnaus ir mūsų regionui. Dujotiekis „Baltic Pipe“, kuris sujungs Lenkiją su Norvegijos dujų šelfu, terminalo (Svinouiscėje – BNS) išplėtimas duos naudą ir mūsų regionui.
Reikia įsivaizduoti, kas būtų, jei išvis neturėtume tokio dujotiekio. Tuomet būtume atskirti nuo Europos ir turėtume mažiau galimybių. Ilgą laiką būnant infrastruktūros prasme sudėtingoje situacijoje mūsų karčios pamokos buvo išmoktos ir išspręstos – tai yra labai gerai.
– Pirmasis Lenkijai skirtas suskystintųjų gamtinių dujų krovinys Klaipėdą turėtų pasiekti kiek vėliau šį mėnesį. Tačiau jau pirmosiomis dienomis veikiant GIPL valandiniai dujų srautai per Santakos dujų apskaitos stotį sudarė apie 30–40 proc. jo pajėgumų. Iš kokių resursų Lenkijai šiuo metu tiekiamos dujos dar neatvykus jai skirtam kroviniui?
– Dujų rinka veikia tokiu būdu, kad tuo metu nebūtinai turi būti tikslinis krovinys. „Klaipėdos nafta“ suteikia tokią paslaugą, kad pajėgumus galima užsisakyti ir išdėliojant juos per ilgesnį laiką – nebūtinai tuo metu, kai laivas yra iškraunamas. Toks lankstumas padeda rinkos dalyviams apsirūpinti dujomis tada, kada reikia. (...) Apie dvidešimt gigavatvalandžių per parą šiuo metu siekiantis srautas į Lenkiją laikui bėgant bus padengtas tuo kroviniu, kuris atvyks į Klaipėdą.
– O gal dujų srautas į Lenkiją teka, nes pasibaigus šildymo sezonui Lietuvoje yra dujų perteklius?
– „Dujų perteklius“ galbūt labai skambus žodis. Yra infrastruktūra – terminalas, kuris turi tam tikrą pajėgumą ir galimybę į rinką patiekti dujų kiekį, kuris šiuo metu yra didesnis nei suvartojamas Lietuvoje. Galimybės atsiranda ne tik Lenkijai, jos atsiranda ir šiauriniams kaimynams – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Taip pat dalį dujų galima padėti ir į požeminę dujų saugyklą. Ta infrastruktūra, jos instaliuotas galingumas dabar duoda mums, visam regionui, visam regiono dujų verslui laisvą pasirinkimą.
– Kodėl kiti mūsų kaimynai neišnaudoja didesnės dujų pasiūlos. Ar galėtumėte patvirtinti informaciją, kad Latvija šiuo metu neperka dujų per SGD terminalą ir pati nepildo atsargų Inčukalnio saugykloje?
– Paprastai atsargas kaupia dujų tiekėjai – tiekimo įmonės, privačios įmonės. Iš to, ką mes stebime per viešąsias platformas – yra informacija apie požeminių dujų saugyklų užpildymą – tai Latvijos dujų saugykla šiomis dienomis yra pildoma. Užpildymo procentas didėja ir šiuo metu jis siekia apie 35 procentus viso saugyklos tūrio.
– Ar tuomet, kai į Klaipėdą šį mėnesį atvyks pirmasis Lenkijai skirtas SGD krovinys, dujų srautas GIPL dujotiekiu judės visu pajėgumu?
– Viskas priklausys nuo to, kokius pajėgumus užsakys sistemos naudotojai. Jeigu jiems reikės didesnio srauto, tai, natūralu, mes turėsime technines galimybes užtikrinti visą pajėgumą. Jeigu jiems reikės šiek tiek mažesnio srauto, bus išnaudojama dalis pajėgumo. Tai yra normali pasaulinė praktika – ne visi dujotiekiai ir ne visada yra užkraunami šimtu procentų. Tiesą sakant, mes esame patekinti dabartiniu dujotiekio apkrovimu nuo pat jo veikimo pradžios. Tai yra geras ženklas. Neabejoju, kad pasinaudojimas juo augs ir didės abejomis kryptimis.
– Kaip ir minėjote, pradėjus veikti GIPL dujotiekiui, Lietuva prisijungė prie bendros Europos Sąjungos dujų rinkos. Kaip Lietuvą ir visą Baltijos regioną gali paveikti galimos dujų krizės Europoje – pavyzdžiui, praėjusią savaitę nutrauktas rusiškų dujų tiekimas į Lenkiją ir Bulgariją. Taip pat girdime perspėjimų, kad Rusija apskritai visai Europai gali užsukti dujas.
– Aš neabejoju, kad mūsų regionas artimiausiu metu ir toliau dės dideles pastangas sukaupti žiemai reikalingas atsargas. Noriu pasidžiaugti ir tikrai laikau kumščius už mūsų šiaurinius kaimynus, kurie pradėjo veiksmus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo nuomos ir greito įrengimo dar šiais metais Estijos arba Suomijos pakrantėje. Šie veiksmai ženkliai pagerins regiono energetinio saugumo situaciją.
Kartu, kaip ir minėjau, ir Lenkija daro konkrečius iš anksto suplanuotus veiksmus, kuriuos pabaigs šį rudenį. Tai dujotiekių jungtis su Norvegijos resursais. Tai yra tikrai reikšmingas kiekis, kuris pateks į Lenkijos rinką ir kompensuos Rusijos tiekimą. Be to, yra vykdomi ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Svinouiscėje plėtros darbai. Šitas procesas vyksta ir aš matau regione pozityvias tendencijas dėl energetinio saugumo.
Kalbant apie bendrą europinę dujų rinką – kad ir yra dujotiekiai, jų pajėgumai yra riboti. Nemanau, kad ta infrastruktūra išsiurbs iš mūsų regiono dujų kiekius.
– Ar Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams krizės atveju dujų nepritrūktų?
– Aš manau, kad mūsų infrastruktūra leidžia mums padaryti viską, kad tų ribojimų (dujų vartojimo – BNS) žiemą nebūtų.
– O kaip dujų krizė galėtų paveikti kainas Lietuvoje bei regione?
– Be abejo, kainos, dabar esant tiek per terminalus, tiek per vamzdynus susietoje bendroje pasaulinėje dujų rinkoje, priklausys nuo pasaulinių dujų kainų. Mes stebime tiek EEX europinėje biržoje, tiek mūsų bendrovės valdomoje Baltijos šalių biržoje „GET Baltic“, kad tos kainos labai siejasi ir koreliuoja. Vienu ar kitu euru jos gali skirtis, bet ilgesnėje laiko perspektyvoje, pavyzdžiui, per mėnesį jos iš esmės yra tapačios. Mūsų regionas už dujas turėtų mokėti ne daugiau nei kitos šalys.
– Tačiau žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Lenkijai ir Bulgarijai nutrauktą rusiškų dujų tiekimą kurį laiką buvo pašokusi kaina TTF dujų biržoje.
– Natūralu, kad praktiškai visada į blogas žinias, kaip ir į geras, biržos reaguoja. Biržos sureaguoja, o rinkos irgi tą pajaučia. Kaip ir su naftos kainomis – pasaulyje pabrangus naftai, degalinėse visame pasaulyje taip pat pabrangsta ir kuras. Jeigu nafta atpinga, kuras taip pat atpinga. Panašus principas yra ir pasauliniame dujų versle.
– Tačiau jeigu įvyktų daugiau dujų krizių ar daugiau šalių būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas, tuomet mažėtų dujų pasiūla, augtų SGD paklausa – tarsi ir atsiranda prielaidos dujų kainų augimui.
– Prielaidos atsiranda (dujų kainų augimui – BNS), bet kartu atsiranda ir prielaidos daliniam kainų valdymui. Kitos šalys, kurios iš dujų generuoja daug elektros, turi ir tam tikrų alternatyvų – anglį, mazuto produktus, galbūt importą iš kitų šalių. Poveikis yra įmanomas. Savaime suprantama, jeigu pasaulyje yra didžiulis dujų trūkumas, tai kainos kyla. Bet tikėkimės, kad tokio scenarijaus nebus.
– Šiuo metu dujų srautas GIPL dujotiekiu teka iš Lietuvos į Lenkiją. Ar gali būti taip, kad ateityje jų kryptis pasikeis ir jos tekės iš Lenkijos į Lietuvą?
– Šis dujotiekis įrengtas taip, kad dujų srautai užtikrinami į abi puses – 2,1 milijardo kubinių metrų metinis pajėgumas į Lenkiją ir apie 2,7 milijardo kubinių metrų į Lietuvą. Viskas, be abejo, priklausys nuo resursų, nuo kainos ir tos dujos gali tekėti abejomis kryptimis. Manau, kad ateityje bus įvairių scenarijų.
– Ar vamzdynas „Baltic Pipe“ galėtų būti tas veiksnys, kuris pakeistų dujų srauto kryptį GIPL dujotiekiu? Ar šis vamzdynas gali turėti poveikį Lietuvos dujų rinkai?
– Bet kokie papildomi kiekiai iš alternatyvių šaltinių, papuolantys į mūsų regioną, gali sukurti prielaidas dujų mainams tarp valstybių. Mes sveikiname bet kokius papildomus dujų kiekius į mūsų regioną – tai padeda sumažinti įtampą dėl energetinio saugumo. Manau, kad įmanomi įvairūs scenarijai. Lenkijos jungtis su Norvegija nebūtinai reikš, kad tas srautas eis į Lietuvą, tačiau ji sudarys prielaidas įsigyti rinkos veikėjams dujų už jiems tinkamą kainą ir atsigabenti jas čia.
– Ar jau yra susitarta dėl GIPL dujotiekio kainodaros?
– Taip, dujų transportavimo kaina, tiek vadovaujantis Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktais, yra reguliuojama, ir ši kaina yra nustatyta.
– Kokia ji?
– Priklausomai nuo produkto, ji labai apytiksliai siekia tarp penkiasdešimties ir šešiasdešimties centų už megavatvalandę.
Norėčiau pabrėžti svarbų dalyką, kad gamtinių dujų infrastruktūra yra pigiausias būdas transportuoti didelius energijos kiekius dideliais atstumais. Jeigu mes įvertintume šį skaičių, tai dujų transportavimo perdavimo sistema kaštai šiandien nesudaro nė pusės procento galutinės dujų kainos.
– Lietuva iki šiol vis dar nepriklauso Suomiją, Estiją ir Latviją jungiančiai bendrai dujų tarifų zonai. Kada Lietuva galėtų prie jos prisijunti ir kokį tai poveikį turėtų regionui?
– Nepaisant to, kad mes nesame vienoje tarifų zonoje, šiuo metu į šiaurę judantys srautai rodo, kad bendradarbiavimas (tarp Lietuvos ir šiaurinių kaimynų – BNS) yra užtikrinamas – rinkos dalyviai turi visas sąlygas transportuoti dujas tiek link Suomijos per Latviją ir Estiją bei į jas, tiek ir link Lietuvos. Todėl čia nebūtų kažkokio esminio lūžio rinkos organizavime. Mes visi vadovaujamės tomis pačiomis taisyklėmis, nustatytomis ir Europos Sąjungos reglamentuose, ir Lietuvos teisės aktuose, todėl tos sąlygos yra labai panašios.
Be abejo, turint vieną zoną, ko gero, atsirastų šiek tiek daugiau patogumų. Dabar ties tuo yra dirbama ir mes tikimės, jog tie sprendimai atsiras 2023 metais.
– Ar tai reiškia, kad 2023 metais Lietuva jau bus vienoje tarifų zonoje su šiauriniais kaimynais?
– Tai bus, ko gero, nuo 2024-ųjų metų, jeigu bus rasti visiems naudingiausi modeliai – tiek šalims, tiek sistemos naudotojams.
– Tuomet 2023-aiaisias metais bus sprendimas dėl prisijungimo prie bendros tarifų zonos, o 2024-aisiais jau galėtų būti pats prisijungimas?
– Planas yra maždaug toks.
– Ar veikiant GIPL dujotiekiui prie šios zonos ateityje galėtų prisijungti ir Lenkija?
– Tos integracijos iš tiesų nėra labai paprastos, nes tai susiję ir su finansiniais srautais. Bet žiūrint į ateitį, ko gero, Europa apskritai turės daugiau tokių integracijų tarp valstybių. Nors tai iš esmės nekeičia visų žaidimo taisyklių, tačiau rinkos dalyviams palengvina prekybą šitose zonose. Pažiūrėsim – padirbėjus šiai infrastruktūrai, ieškosime toliau (sprendimų – BNS). Dabar mūsų tikslas yra užtikrinti tuos srautus, pasižiūrėti kaip veikia rinka, kaip ji reaguoja, o po to priiminėsime sprendimus kartu su savo partneriais.
– Su Lenkija konkrečių planų dėl bendros tarifų zonos kol kas nėra?
– Viskas dar tik prasideda, tai matysime ateityje.
– Latvijos parlamentas jau pritarė įstatymo pataisoms, uždraudžiančioms importuoti dujas iš Rusijos, nors ir neaišku, kada draudimas įsigaliotų, tačiau antradienį pranešta, kad pastarosiomis dienomis pirmą kartą nuo balandžio pradžios Latvija importavo rusiškų dujų. Ką apie tai žinote?
– Kiek stebiu srautus, šiuo metu nematau, kad būtų srautas (iš Rusijos į Latviją – BNS) – šiuo metu jis yra nulinis. Galbūt ten buvo kažkoks techninis rodiklis. Mano žiniomis, tai nėra komercinis srautas.
– Ar šiandien rusiškoms dujoms kelias į Baltijos šalis visiškai užkirstas?
– Lietuva yra priėmusi savo sprendimus. Kitos šalys juos, matyt, priims artimiausiu metu. Mano žiniomis, į Latviją rusiškos dujos šiuo metu nepapuola.
– 2019 metais pasibaigusį GIPL rangovo konkursą lydėjo skandalai, abejota jo skaidrumu. Dėmesio žiniasklaidoje sulaukė ir konkursą laimėjusi rangovė „Alvora“. Ar tiesiant dujotiekį pavyko suvaldyti visas galimas rizikas, kurias buvo nurodžiusi Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija?
– Be abejo. Galiu pasakyti, kad techninė priežiūra yra labai aiškiai reglamentuota ir fiksuojama. Šiandien mes esame tikri, kad GIPL dujotiekis yra visiškai patikimas ir saugus. Prieš pradedant dujotiekį eksploatuoti, atlikome visą eilę būtinų bandymų ir tyrimų – jų rezultatai fiksuoti ir protokoluoti. Visos suvirinimo siūlės buvo peršviestos su rentgeno aparatais, svarbiausios jų buvo patikrintos ir ultragarsu. Techninei priežiūrai iš tiesų skyrėme nemažai dėmesio.
Po to buvo atlikti ir aukšto slėgio hidrauliniai bandymai, taip pat mūsų rangovai iš Vokietijos atliko aukštos raiškos diagnostikos ir vidines vamzdžio geometrijos patikras. Specialiu robotu buvo matuojama vidinė ertmė, ieškota mechaninių pažeidimų. Gavome visas teigiamas išvadas ir dujotiekis jau po to buvo prijungtas prie veikiančios atkarpos. Dujotiekis yra išbandytas tokiu slėgiu, koks yra privalomas pagal techninius reglamentus, todėl esame tikri, kad jis atitinka reikalavimus.
Didžiausia rizika buvo projekto terminai, kaip ir visuose infrastruktūros projektuose. Mes skyrėme ypatingą dėmesį ne tik kokybės užtikrinimui, bet papildomai vertinome ir tiekėjų patikimumo riziką, ir galimus interesus blokuoti projektą. Ši rizika buvo suvaldyta, visos dalys buvo pristatytos laiku, pagal projekto grafiką, ir darbai buvo atlikti pagal planą.
Projektas yra įgyvendintas laiku – keliomis dienomis anksčiau – ir pagal biudžetą, netgi jį taupant. Vietoje ekspertų prieš pradedant viešąjį pirkimą suskaičiuotų 136 milijonų eurų dujotiekis mums kainavo 117 milijonų. Todėl aš lenkiu galvą prieš savo komandą, nes buvo padarytas tikrai didžiulis darbas ir labai retas infrastruktūrinis objektas yra įgyvendinamas laiku ir taupant biudžetą.
– Šiuo metu teisme vyksta dujotiekio rangovų – Šiaulių dujotiekio statybos ir „Alvoros“ – ginčas. Ar „Amber Grid“ buvo sulaukusi kurios nors pusės prašymo padėti išspręsti ginčą?
– Mes žinome, kad savo sutarties ribose jie turi tam tikrų nesutarimų. Mes nuolatos raginame savo rangovus rasti bendrą kalbą ir išvengti kažkokių konfliktų. Matyt, jie pasinaudojo tokia galimybe ir nuėjo išsiaiškinti į teismą. Kažkokie sprendimai tikriausiai bus ir šalys galų gale vis tiek kažkaip suras bendrą kalbą. Projekto šis ginčas neįtakoja – projektas yra pilnai baigtas, ir jis yra kokybiškas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
