Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


ENERGETIKA
Analitikai: kompensacijos už energiją būtinos, bet jos didins valstybės skolą
BNS
BNS foto

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali būti skirta 0,5–1 mlrd. eurų, finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos.

Tuo metu politologas neatmeta, kad kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais. Kartu jis atkreipia dėmesį, kad itin aukštų energijos kainų problema aktuali visoje Europoje ir JAV.

„Viena vertus, iš tiesų galima sieti tai su artėjančiais rinkimais, kaip ir bet kokios paramos formos, gali būti, kad jas rinkimų metu dalis gyventojų atėję prie balsadėžių gali prisiminti ir galbūt tai turės įtakos jų apsisprendimui balsuojant“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Bet, kita vertus, reikia matyti situaciją visoje Europos Sąjungoje ir ne tik, Jungtinėje Karalystėje, JAV, visose šalyse ieškoma būdų, kaip sušvelninti ypač aukštų gamtinių dujų, elektros, kuro kainų poveikį namų ūkio finansams“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, vadinamoji pragyvenimo išlaidų krizė jau pusmetį dominuoja daugelio ES šalių politinėse darbotvarkėse, todėl šia prasme rinkiminis ciklas niekuo dėtas: „Tiesiog yra tokia situacija, kai visos šalys ieško būdų, kaip tą išaugusį kainų poveikį sušvelninti gyventojams, tik skiriasi pasirenkamų priemonių rinkinys“.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas primena, jog pasiskolintą dar vieną milijardą reikės grąžinti, mokant didelę kainą, todėl valdžia problemas iš dalies perkelia į ateitį.

„Reikia suvokti, kad dar vieno milijardo sudeginimas kompensacijoms, o pavasarį joms buvo atseikėta dar pusė milijardo eurų – šiuos pinigus reikės ne tik pasiskolinti, bet ir sugrąžinti, todėl problemos yra perkeliamos į ateitį“, – BNS antradienį sakė finansų analitikas M. Dubnikovas.

Pasak jo, šiuo metu už 10 metų paskolą jau reikia mokėti apie 3 proc. palūkanų, todėl vien kompensavimui skirtas valstybės skolinimasis tik dar labiau augintų skolos kainą, o biudžetas vis labiau kryptų į skolos aptarnavimą, o ne į naujų paslaugų plėtrą.

„Gali atsitikti taip, kad, viena vertus, kompensuosime energijos kainas, kita vertus, užsiauginsime skolą, todėl gali prireikti mokesčių didinimo, kas reiškia, kad tie patys gyventojai per kitą pusę sumokės už tą patį“, – sakė M. Dubnikovas.

„Su tomis kompensacijomis įsisiūbuoti nereikia, nes tai sugriaus biudžetą ir galiausiai turėsime brangiai skolintis bei bus prieita prie mokesčių didinimo, o to turbūt niekas nenori“, – pabrėžė analitikas.

Tuo metu SEB banko ekonomisto Tado Povilausko manymu, kompensacijoms numatytą sumą valdžia pirmiausiai vertina pagal valstybės biudžeto galimybes, tačiau tam numatytas suma – 0,5-1 mlrd. eurų – rodo, kad ruošiamasi išlaidų didėjimą stabdyti gana rimtai.

„Turbūt pirmiausiai yra vertinamos valstybės galimybės. Matyt, yra žinomas elektros ir dujų suvartojimas, matyt per tai ir modeliuojama parama. Primityviausias pavyzdys: jeigu per pusmetį Lietuvoje suvartojama 1,5 teravatvalandės elektros, tai norint subsidijuoti elektros kainą, pavyzdžiui, 10 centų kilovatvalandei, tam reikėtų 150 mln. eurų“, – BNS kalbėjo T. Povilauskas.

„Skirtumas tarp pusės milijardo ir milijardo yra dideli pinigai, akivaizdu, kad ruošiamasi pakankamai stipriai neleisti, kad elektros ir gamtinių dujų kainos išaugtų“, – pridūrė jis.

M. Dubnikovas taip pat mano, kad tebeaugant elektros ir dujų kainoms valstybė žmonėms, o galbūt ir verslui turi iš dalies jas kompensuoti, tačiau Vyriausybė parama neturi būti „plokščia“ – visiems ir už visą suvartotą energijos kiekį.

„Be abejo, reikia amortizuoti kainų šoką, bet būtų tikrai tikslingiau kalbėti ne apie stogą raunančią milijardinę paramą, o konkrečias kompensacijas už kilovatvalandę ir jų kiekį“, – BNS sakė analitikas.

T. Povilausko teigimu, Vyriausybė kompensacijomis bando švelninti staigaus namų ūkių išlaidų padidėjimo poveikį bendrai šalies ekonomikai.

„Viskas suprantama iš Vyriausybės pozicijų – namų ūkiams bandoma švelninti augimą, neleisti augti kainoms tiek, kiek jos auga rinkoje, siekiant išvengti didesnio šoko ekonomikai. Turbūt suprantama, kad nuo tam tikros dienos, jeigu nebus priimti sprendimai, būtų staigus šuolis, kuris paveiktų kiekvieną namų ūkį ir tai persimestų į ekonomiką“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Jis spėjo, kad valstybei nesikišant visuomeninė elektros kaina nuo 2023 metų sausio vartotojams padvigubėtų, o gamtinės dujos kainuotų 2-3 kartus brangiau nei dabar.

R. Vilpišausko teigimu, pastaruoju metu pagrindinės diskusijos vyksta ne apie tai, ar apskritai Vyriausybė turėtų reaguoti į išaugusias kainas, bet kokio pobūdžio parama yra tinkamiausia.

„Šiuo metu situacija visos Europos šalyse šiuo požiūriu panaši ir panašiai sudėtinga, tai nėra vien Lietuvos rinkiminio ciklo ypatumas, bet gali būti, kad artėjant rinkimams, politikai labiau stengiasi iškomunikuoti savo priimamus sprendimus ir darydami tai, kas būtina, bet kokiu atveju kartu labiau susieti save su tais priimamais sprendimais, kad jie išliktų rinkėjų atmintyje“, – sakė R. Vilpišauskas.

I. Šimonytė interviu LRT radijui antradienį sakė, kad energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai (sutartį dėl pinigų išmokėjimo dalimis per antrąjį šių metų pusmetį „Ignitis“ ir Finansų ministerija pasirašė birželio pabaigoje), o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

2022 08 23 16:27
Spausdinti